Skyryba
Brūkšnys tarp veiksnio ir tarinio
Skiriame
1. Brūkšnys tarp veiksnio ir sudurtinio tarinio vardinės dalies rašomas tada, kai sudurtinio tarinio jungtis praleista, o vardinė dalis išreikšta daiktavardžio arba kiekinio skaitvardžio vardininko linksniu. 5 sąlygos:
1) sudurtinis tarinys,
2) praleista jungtis,
3) vardinė dalis – daiktavardis ar kiekinis skaitvardis,
4) vardininko linksnis,
5) prieš vardinę dalį daroma ilgesnė pauzė.
Vilnius – Lietuvos sostinė.
Dukart du – keturi.
2. Kai sudurtiniame tarinyje praleista jungtis ir prieš vardinę dalį yra įvardžiai tai, štai, tuomet brūkšnys rašomas prieš tuos žodžius.
Mūsų jaunystė – tai pasakų paukštė.
Kova – štai kelias į laisvę.
Prie penkių penki – štai jau dešimt.
Pastaba. Nepainiokime įvardžio tai su veiksniu tokiuose sakiniuose:
– Ar tai – ne burtai?
– Ne, tai – sumanumas.
3. Brūkšnį tarp veiksnio ir suvestinio tarinio bendraties rašome tada, kai praleistas pirmas suvestinio tarinio dėmuo.
Didelė laimė – gyventi gimtojoj šaly.
Mūsų pareiga – mokytis.
4. Kai labai ryškus pabrėžimas, didesnė intonacinė pauzė, brūkšnys gali būti rašomas tarp veiksnio ir vardinės tarinio dalies, kada ji reiškiama ne daiktavardžio ar kiekinio skaitvardžio vardininku.
Kelti visa tai viešumon – neį
prasta, nedraugiška, net pavojinga...Tamsta – tai ne mes.
5. Vietoje praleisto, bet numanomo grynojo, sudurtinio arba suvestinio tarinio rašome brūkšnį.
Rankoj – duona juoda, o norėtum medaus.
Lietuvai – laisvę!
Pirmame aukšte yra parduodami audiniai, antrame – drabužiai.
Tavo marškiniai balti, o jo – žali.
Pro langą matyti kalnelis, o šalia jo – miškas.
6. Brūkšnį rašome gretimųjų pasakymų antroje dalyje vietoje praleisto, bet iš pirmos dalies numanomo žodžio (ar žodžių).
Iš vienos stalo pusės sėdi motina, iš kitos – tėvas.
Mano veidas skaistus ir švelnus, o tavo – raukšlių išvagotas.
Girios kugždėjo pilnos žvėrių, pievos – gyvulių.
Neskiriame
1. Kai sudurtinio tarinio jungtis praleista, o vardinė dalis neišreikšta vardininko linksniu, tai brūkšnio praleistos jungties vietoje nerašome.
Mano senelė _ jautrios širdies.
2. Kai praleista sudurtinio tarinio jungtis, o vardinė dalis išreikšta būdvardžiu, kelintiniu skaitvardžiu, įvardžiu arba dalyviu, tai brūkšnio praleistos jungties vietoje nerašome.
Šis ąžuolas _ labai senas.
Jo pavardė sąraše _ penkta.
Jam darbas _ viskas.
Šį kartą koncertas _ nemokamas.
3. Nerašome brūkšnio tarp veiksnio ir tarinio, jeigu sudurtinio tarinio jungtis nėra praleista.
Toks bendravimas_ buvo geros humanizmo pamokos.
4. Negalima sakinyje tarinio išskirti kableliais (painioti su įterptiniu žodžiu).
Miškas _ atrodė _ niūrus.
Miškas, atrodė, tik laukė pavasario.
