Aprašymas:
Darbas:
LIETUVOS CHORŲ ISTORIJA
Naudota literatūra:
1. B. Zubrickas „Lietuvos chorų istorija“
2. A. Arminas „Lietuviškų chorų ištakos“
3. Internetiniai šaltiniai
Pratarmė
Chorinis dainavimas kaip žodžių ir muzikos sintezė – viena labiausiai preinamų ir žinomų meno sričių. Jis, kaip kolektyvinio atlikimo menas, savo prigimtimi yra masinis menas. Chorinis dainavimas organiškai įsilieja į visuomeninį gyvenimą ir yra neatskiriama visos mūsų kultūros sudėtinė dalis. Chorai mobilizuoja ir jungia žmones aktyviai kūrybinei veiklai, vienija jų mintis, jausmus ir valią. Jie nuo senų laikų buvo galingas ginklas prieš išnaudojimą, politinę ir socialinę priespaudą. Chorinė daina ir dabar yra mūsų šventų siekių saugotoja, užtarėja ir gynėja.
Chorai, plačiai populiarindami
Mūsų krašte chorinis dainavimas turi senas ir labai gražias tradicijas. Chorų nacionalinis sąjūdis, prasidėjęs XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje, ženklus buvo tarpukario metais ir per visą bolševikinę okupaciją. Lietuvoje būta iki 2000 chorų ir apie 100 tūkstančių dainininkų. Valstybiniai ir kai kurie mėgėjiški chorai yra pasiekę aukštą meninį lygį, gerai vertinami respublikos ir užsienio muzikos kritikų bei chorinio meno žinovų.
Bolševikinės okupacijos metais chorai buvo didelė atspara okupacinio režimo ir sovietinio rusinimo politikai įveikti, padėjo išsilaikyti lietuviškiems papročiams ir tautiškumui. Chorai, atidavę tam tikrą duoklę bolševikinei plakatinei dainai, niekada nepamiršo ir savo krašto liaudies dainų, plačiai populiarino Lietuvos ir užsienio klasikų kūrinius.
Lietuvos choro menas dar mažai tyrinėtas. Pirmąsias publikacijas pokario metais apie chorus
|
|


Komentarai