Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Darbas:

pasaulietiškais kūriniais pasipildė ir jo repertuaras. Įvairiomis progomis choras buvo kviečiamas koncertuoti į aplinkinius miestelius. Tai duoda progos manyti, kad Šiaurės Lietuvoje šis kolektyvas buvo vienas pajėgiausių.
1906 m. viešai pradėjo pasirodyti vienas seniausių – Pagyrių bažnyčios lietuviškas choras. Jo vadovas – P. Justas. 1907 m. vasarą dažnai koncertuodavo Ramygalos vargonininko Lesio vadovaujamas choras. Tų pačių metų pradžioje su pasaulietišku repertuaru pasirodydavo ir Ukmergės apskrities Užpalių bažnyčios choras. Vadovas – K. Didžiakias. Gana aktyviai veikė nedidelis, iš 29 žmonių susidedąs, Jurbarko bažnyčios choras, vadovaujamas J. Pocevičiaus. Dažnas aplinkinių miestelių, apylinkių svečias ir lietuviškų vakarų rengėjas buvo Eržvilko bažnyčios choras, vadovaujamas J. Batoro. 1908 m. P. Adomavičius subūrė bažnyčios chorą Merkinėje. 1910 m. viduryje lietuviškas choras veikė Seiniuose. Jį

vedė kun. J. Narijauskas.
Iš ryškesnių Dzūkijos chorų pažymėtinas 1908 m. J. Neimonto suburtas 40 žmonių kolektyvas Ūdroje. Tačiau prasidėjus Pirmojo pasaukinio karo neramumas, Ūdroje choras, kaip ir dauguma kitų, nustojo gyvavęs.

Mokymo įstaigų bei vaikų chorai

Po 1863 m. sukilimo, uždraudus spaudą, sustiprėjus nacionalinio augimo politikai, iki 1904 m. nebuvo nei vieno lietuviško vaikų choro. Jų nebuvo, nes nebuvo viešų lietuviškų mokyklų. Gi slapta veikusiose privačiose lietuviškose mokyklose buvo apsiribojama religinėmis, daugiausia vienbalsėmis giesmėmis. Padėtis kiek pagerėjo, atgavus spaudą, ypač po 1905 m. revoliucijos. Caro vyriausybė buvo priversta padaryti tam tikrų nuolaidų. Padidėjo ir tokių pradžios ir realinių mokyklų bei giminazijų skaičius, kuriose tėvams pageidaujant buvo dėstoma lietuvių kalba.
Klerikinio auklėjimo sumetimais mokyklų vadovybė skatino mokinius giedoti tik bažnytiniuose choruose. Tokių chorų dalyviams buvo teikiamos įvairios lengvatos. Ji greičiau buvo atleidžiami nuo mokesčio už mokslą ir pan.
Iki Pirmojo pasaulinio karo Lietuvos mokyklų vaikų chorai merdėjo. Vienintelis toks kolektyvas, pasireiškęs šiokia tokia koncertine veikla, susikūrė pusiau privačia iniciatyva ir beveik šeimyninėmis sąlygomis 1906 m. Kaune. Šiame J. Gudevičiaus vadovaujamame vaikų chore, dainavo 6 mergaitės ir 10 berniukų.
1910 m. pačių mokynių iniciatyva buvo suorganizuotas choras Marijampolės vyrų giminazijoje. Jam vadovavo VIII klasės mokinys Jonas Brundza.
1872 m. Vaiverių mokytojų seminarijos inspektorius A. Jurkecičius bei Varšuvos muzikos instituto auklėtinio, violenčelisto J. Buinausko iniciatyva buvo suburtas pastovus 35 asmenų choras ir 30 žmonių orkestras.