Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Darbas:

ir chorinę muziką paskelbė akademikas J. Gaudrimas. Tačiau jis tyrinėjo bendrąją muzikinę kultūrą Lietuvoje, todėl žinios apie chorus ir chorvedžius negausios. Vienas pirmųjų choro meną pradėjo tyrinėti A. Arminas, o vėliau įsijungė V. Jakelaitis, L. Dumblaiuskaitė, R. Gudelis, R. Kašponis, S. Jareckaitė, Z. Rinkevičius, B. Skirsgilas, V. Čepliauskas, A. Zaboras ir kiti muzikai. Bet jų moksliniai darbai ir disertacijos parašytos iš menotyrinių ir pedagoginių pozicijų. Vieni jų gilinosi į dainų šventes ir bendrąsias muzikinės kultūros problemas, kiti labiau domėjos mūsų kompozitorių chorine kūryba, o dar kiti gvildeno chorinio meno interpretacijos bei pedagogikos problemas. Todėl Lietuvos chorų raida ir choro kolektyvų kūrybinė-koncertinė veikla istoriniu chronologiniu metodu dar nebuvo tyrinėta.


Daina – tautos sielos veidrodis. Su ja lietuvis nesiskyrė ir baudžiavos jungą vilkdamas,

ir carizmo smurtą kęsdamas. Jo darbus, vargus ir džiaugsmus nuolat lydėjo daina. Liaudies daina valstiečiui atstojo ir poeziją, ir muziką. Daina, išreikšdama žmonių pasaulėjautą ir pasaulėžiūrą, visada buvo veiksminga kovos prieš liaudies engėjus priemonė, padėjo išsaugoti kalbą, papročius ir tautiškumą, stiprino žmonių dvasią ir skatino išsivadavimo kovai. Daina, perduodama iš lūpų į lūpas, iš kartos į kartą, amžių kaitoje vystėsi ir tobulėjo.


IŠVADOS

Detaliau panagrinėjus Lietuvos chorus, matyti, koks platus muzikinės kultūros baras išvardytas ir kokie tvirti pamatai padėti ateičiai. Didelį indėlį į mūsų chorinio meno aukso fondą įnešė tiek profesionalieji, tiek mėgėjiški chorai. Daugiatūkstantinės dainų šventės tapo vienu iš svarbiausių chorinio dainavimo stimulų ir chorinės kultūros suklestėjimo rodiklių. Chorų sąjūdžio išvadoje gimė daug gražių tradicijų: pajėgiausių chorų koncertai reprezentacinėse Lietuvos salėse, susitikimai-koncertai su užsienio chorais, dainų šventės ir festivaliai, chorų sąskrydžiai ir konkursai, įvairių švenčių ir žymių istorinių datų minėjimo koncertai, kompozitorių J. Naujalio, Č. Sasnusko, S. Šimkaus ir A. Budriūno chorų konkursai, gimė naujas gražus renginys – J. Naujalio jaunųjų dirigentų konkursas. Geriausieji mūsų chorai gražiai pasirodo užsienio miestų koncertų salėse, laureatų vardus ir diplomus laimi tarptautinėse konkursuose bei festivaliuose. Aukšto profesinio meistriškumo pasiekusiems chorams buvo suteikiami nusipelniusiųjų ir liaudies kolektyvų garbės vardai, o chorų vadovams – garbės vardai ir įvairūs apdovanojimai.
Nors profesionalieji ir kai kurie