Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Darbas:

traumuojanti situacija šeimoje.
8.Mikrosocialinė aplinka, į kurią neišvengiamai patenka alkoholiko šeima.
Apie tėvų alkoholizmo įtaką vaisiui žinoma jau seniai. Nustatyta, kad motinos alkoholizmas dvigubai pavojingesnis vaisiui negu tėvo. Nėščios motinos piktnaudžiavimas alkoholiu lemia naujagimio psichinių ir biologinių nukrypimų komplekso formavimąsi – vadinamąjį vaisiaus alkoholinį sindromą ar vaisiaus alkoholinį efektą. Šiam sindromui būdinga: lėtesnis augimas, kaukolės ir veido anomalijos, centrinės nervų sistemos funkcijų sutrikimai ir sunkios organų deformacijos.
Alkoholikų vaikai turi didesnę galimybę susirgti nervinėmis – psichinėmis ligomis (neurozės, psichopatinis asmenybės vystymasis ir pan.).
Plačiai tiriama ir tėvų alkoholizmo įtaka vaikų polinkiui gerti. Tyrimai atlikti įvairiose pasaulio šalyse, rodo, kad nuo 30 iki 50% alkoholikų yra kilę iš alkoholikų šeimų. Alkoholikų vaikai, palyginti

su visa populiacija, turi 4 kartus didesnę tikimybę susirgti alkoholizmu. Ir ši tikimybė labai nedaug priklauso nuo to, ar vaiką auklėjo tikri tėvai ar įtėviai, kurie alkoholiu nepiktnaudžiauja.
Dauguma autorių pripažįsta, kad alkoholizmas nėra paveldimas kaip kai kurios ligos. Paveldimas tik psichologinis polinkis į alkoholizaciją, kuris rodo žmogaus neatsparumą alkoholio poveikiui ir dėl to greitai stiprėjančią priklausomybę. Be to, didelę įtaką alkoholikų vaikų polinkiui gerti turi ir socialinė aplinka šeimoje.
C. Black (1981) nuomone, vien jau gyvenimas alkoholiko šeimoje traumuoja vaikus, todėl nė vienas vaikas tokioje šeimoje negali išlikti nepaliestas, nenukentėjęs.
Be abejo, vaikų reakcija į tėvų alkoholizmą priklauso nuo jų amžiaus. E. Marlinas (1988) pateikia savo stebėjimų duomenis.
Vaikystėje alkoholikų vaikams būdinga:
• Mokymosi sunkumai, žemas pažangumas, mokyklos nelankymas;
• Mažai draugų;
• Psichosomatinės ligos;
• Jie dažnai tampa nesirūpinimo, prievartos aukomis.
Paauglystėje jie gali:
• Būti pašalinti iš mokyklos ar jos nebelankyti dėl ankstyvų vedybų, nėštumo;
• Piktnaudžiauti alkoholiu ar kitais narkotikais;
• Turėti rimtų elgesio problemų;
• Kentėti nuo nerimo, depresijos;
• Bandyti žudytis.
Suaugę jie:
• Turi problemų tarpasmeniniuose santykiuose;
• Gali patirti sunkumų darbe;
• Gali tapti alkoholikais, narkomanais, psichiniais ligoniais;
• Gali bandyti žudytis.
Remiantis tyrimais, ilgalaikiais stebėjimais, asmenine alkoholikų vaikų patirtimi, bandoma išsiaiškinti, kas būdinga alkoholikų šeimoms – kokie tarpusavio santykiai, vaikų auklėjimo stilius ir pan.
Dažnai alkoholikų šeima lyginama su „sergančia šeima“, kuri