žmonių apsauga nuo radiacijos

(Darbą įkėlė fokusas991)

Aprašymas:

Šis darbas buvo įvertintas 9

Darbas:

TURINYS

Turinys 2
Įvadas 3

1. Radiacijos atradimo istorija 4
2. Kas yra radiacija? 4
3. Kas gali atsitikti įvykus avarijai? 5
4. Jonizuojančiosios spinduliuotės poveikis žmogaus organizmui 6
5. Gyventojų perspėjimas ir informavimas 6
6. Gyventojų apsaugos priemonės 7
7. Maisto atsargų paruošimas 8
8. Simptomai pasireiškiantys po radiacinės apšvitos 8
9. Jodo profilaktika 9
Išvados 10
Literatūros sąrašas 11
Priedai 12

ĮVADAS

Radiacinė avarija - tai įvykis, kai, eksploatuojant įrengimus ar šaltinius, dėl įvairių priežasčių galima nenumatyta žmonių apšvita, viršijanti didžiausias jonizuojančios spinduliuotės (radiacijos) leistinas apšvitos dozes, bei aplinkos užteršimas radioaktyviomis medžiagomis.
Žmogų nuolat veikia gamtinė jonizuojanti spinduliuotė (radiacija). Radiacijos poveikio mes nejaučiame, negirdime, neužuodžiame, bet jos poveikis gyviems organizmams yra labai didelis.

Gamtinės radiacijos poveikis gyviems organizmams laikomas nekenksmingu, bet dėl žmogaus veiklos bei avarijų į aplinką gali patekti daugiau radioaktyvių medžiagų. Radiacijos pavojus gali kilti įvykus avarijai Ignalinos atominėje elektrinėje, kaimyninių šalių atominėse elektrinėse bei įvykus avarijai pervežant radioaktyvias medžiagas. Maži jonizuojančiųjų spindulių kiekiai skatina vėžines ligas, dideli – suardo ląsteles, pažeidžia organizmo audinius ir sukelia greitą mirtį . Didelių kiekių poveikis pajuntamas greitai – per keletą valandų ar dienų, o mažų kiekių poveikio rezultatai išryškėja ne anksčiau kaip per keletą metų ar net per vieną du dešimtmečius. Genetiniai pokyčiai įvyksta tik kitoje kartoje arba tolesnėse kartose. Jeigu žmogus gauna didelę apšvitos dozę (apie 10 000 rentgenų ), jis miršta per keletą valandų ar dienų dėl centrinės nervų sistemos pažeidimo.

1. Radiacijos atradimo istorija

Radiacija (jonizuojantysis spinduliavimas) buvo visuomet: ji buvo prieš daugelį amžių, yra dabar ir bus ateityje, norime mes to ar nenorime, nors nuo jos atsiradimo dar nepraėjo nei 100 metų. 1886 m. prancūzų mokslininkas A. A. Bekerelis pastebėjo, kad kažkoks metalas, kuriuo jis stalčiuje prispaudė fotoplokšteles, apšvitino jas. Tas metalas turėjo urano priemaišų. Netrukus tuo susidomėjo jauni mokslininkai Marija ir Pjeras Kiuri. Jie pastebėjo, kad uranas spinduliuodamas pavirsta kitokiais cheminiais elementais. Vieną tokį elementą jie pavadino savo tėvynės Lenkijos garbei – poloniu, kitą – radžiu (spinduliuojantis). Šis atradimas buvo padarytas 1898 metais.
A. A. Bekerelis pirmasis susidūrė su nauja ir nemalonia radioaktyviojo spinduliavimo savybe – jo poveikiu gyviesiems