žmogiškieji ištekliai organizacijoje

(Darbą įkėlė Svečias)

Darbas:

savybės. Skirtumas tas, kad išorinė aplinka, nulemia bendrą situaciją, apsunkindama arba palengvindama įmonės veiklą, palieka įmonei turėti geresnį arba blogesnį vidinį personalo potencialą.
Kiekviena įmonė formuoja potencialą pagal savo supratimą, ekonomines galimybes, personalo ugdymo politikos taisykles. Bandymas pakeisti arba naujai suformuoti visą personalą yra galimas tik kuriant naują smulkią įmonę. Didelėje įmonėje tokie bandymai žlunga, nes susiduriama su daugeliu sunkumų: darbuotojų atrinkimas pagal amžių arba pagal patirtį, darbuotojų priešinimasis dėl sau gręsiančių pavojų, ekonominė situacija.
Įmonės filosofija ir kultūra.
Norint apibūdinti įmonės filosofiją, reikia atsakyti į du klausimus: kokia įmonės egzistavimo prasmė? Koks įmonės tikslas ir pagrindinės šio tikslo įgyvendinimo sąlygos? Prasmė priklauso nuo vidinės ir išorinės socialinės, ekonominės ir kultūrinės aplinkos. tik gerai

suprantant aplinką galima spręsti apie esmę. Įmonės tikslus nulemia daugelio individų prieštaringi grupiniai interesai, rodantys jų gyvenimo prasmės supratimą. Tikslai turi būti derinami prie aplinkos sąlygų. Čia labai svarbus etikos vaidmuo.
Su įmonės filosofija glaudžiai susijusi ir įmonės kultūra – vertybių sistemos vienovė su elgsenos normomis, kurias darbuotojai kultivuoja įmonėje. Įmonės kultūra susiformavusi, kai galima išskirti tipines darbuotojų elgesio normas ir elgseną.
Įmonės kultūra atlieka šias pagrindines funkcijas:
Tvarkos palaikymo funkcija.
Stabilizavimo funkcija.[10]

2.Darbuotojų atranka ir vertinimas darbo vietose

2.1 Darbo vietų ir darbuotojų suderinamumas

Reikia skirti darbo vietų ir darbuotojų įvertinimą. Nors istoriškai darbuotojai pradėti įvertinti anksčiau,kai pradėta juos skirstyti pagal profesijas, išsilavinimą, darbo vietų įvertinimas yra pirminis darbuotojų vertinimo požiūriu. Tik žinant, kokie darbai bus atliekami, galima organizuoti darbo vietas ir suformuluoti reikalavimus darbuotojams, parinkti konkretaus darbo atlikėjus. Žinoma, gali būti ir atvirkščiai, ypač stabiliai dirbančiose įmonėse, kur darbo vietos nusistovėjusios, gamyba nekinta ir atrodo, kad darbuotojų parinkimas yra svarbiausiais uždavinys.
Suderinti darbo vietos reikalavimus su ją užimančio darbuotojo charakteristikomis galima keliais būdais:
Technokratinis sprendimas, kai į turimą darbo vietą ieškomas geriausiai jos reikalavimus atitinkančio darbuotojo, o jei tokio nerandama, tai reikalaujama, kad darbuotojas prisitaikytų prie darbo vietos reikalavimų.
Idealistinis sprendimas, kai reikalaujama kiekvienam darbuotojui parinki jo sugebėjimus ir norus atitinkančią darbo vietą. Jei šis