žmogiškieji ištekliai organizacijoje

(Darbą įkėlė Svečias)

Darbas:

žmonių skaičius sudaro apie 57 proc.
Labai svarbūs yra ir emografinių rodiklių pokyčiai: nužudymai, savižudybės, gimstamumas, mirtingumas, mirtys dėl nelaimingų atsitikimų, migracija.
1 lentelė
Natūralus gyventojų judėjimas

1990 1995 1996 1997 1998 1999 2000
Gimė 56868 41195 39066 37812 37019 36415 34149
Mirė 39760 45306 42896 41143 40757 40003 38919
Natūralus prieaugis 17108 -4111 -3830 -3331 -3738 -3588 -4770
Santuokos 36310 22150 20433 18796 18486 17868 16906
Ištuokos 12747 10221 11311 11371 11752 11390 10882

Pasikeitė ir migraciniai procesai. Iki 1990 metų į Lietuvą daugiau gyventojų atvykdavo nei išvykdavo. Po 1990 m. prasidėjo atvirkštinis procesas. Gyventojų migracijos saldo su užsienio valstybėmis kasmet auga: 1997 m. – 79, 1998 m.– 576, 1999 m.– 1139, 2000 m. - -1106, t.y. į šalį daugiau atvyksta, negu išvyksta.

2 lentelė
Tarptautinė migracija

1990 1995 1996 1997 1998 1999 2000
Imigrantų

skaičius 14744 2020 3025 2536 2706 2679 1510
Emigrantų skaičius 23592 3773 3940 2457 2130 1369 2616
Migracijos saldo -8848 -1753 -915 79 576 1310 -1106

Darbuotojų kvalifikacijos lygis. Vienas pagrindinių kvalifikacijos lygio rodiklių yra išsimokslinimas. Turimas gyventojų išsimokslinimo potencialas yra gera vystymosi prielaida, tačiau kartu labai svarbios ir dabartinės kiekybinės mokymosi tendencijos, ir kokybiniai mokymosi aspektai: mokymosi struktūra, mokymo lygis. Tai labai svarbu pereinant į naują visuomeninę santvarką ir prie naujų ūkininkavimo metodų.
Studentų skaičius aukštosiose mokyklose 1999/2000 m. pradžioje buvo 84,3 tūkst., palyginti su ankstesniais mokslo metais jų skaičius padidėjo 10 tūkst.
Išsimokslinimo lygis neišsemia visų kvalifikacijos aspektų. Labai svarbų vaidmenį vaidina įgytas specialybės profilis. Lietuvoje rengiamų specialistų profiliai kinta labai nežymiai, išlieka susiklosčiusi struktūra.
Sudėtinga įvertinti specialistų parengimo lygį, nes veikia specialistų parengimo lygį mažinantys veiksniai:
staigus nusistovėjusios mokymo struktūros pokytis;
aukšto lygio specialistų išėjimas į biznio sferą, arba darbas ne visa jėga;
vadovėlių, metodinės medžiagos trūkumas;
nedidelis mokymo įstaigose liekančio dirbti gabaus jaunimo sakaičius ir kitos.
Labai problematiškas jau dirbančio personalo kvalifikacinio lygio įvertinimas. Perėjimas į rinką iš esmės keičia reikalingų žinių struktūrą. Tuo tarpu kvalifikacijos kėlimo sistema tik formuojasi.
Vertybių sistema ir elgsenos normos. Taip pat labai svarbi darbuotojų vertybių sistema. Vertybių sistema lemia darbo sėkmę esant skirtingiems profesinio pasiruošimo lygiams, turi įtakos darbo etikai, moralei. Galima vadovautis