žmogiškieji ištekliai organizacijoje

(Darbą įkėlė Svečias)

Darbas:

tiekėjai ir kt. Užduoties aplinką veikia bendroji aplinka, kuri formuoja jos foną.
Socialinė atsakomybė. Tai yra atsakas aplinkai. Tai organizacijos atsakomybė prieš visuomenę, realizuojant savo uždavinius (gaminant produkciją, tiekiant paslaugas).
Yra skiriami keturi socialinės atsakomybės etapai:
I etapas – organizacijai svarbiausia yra pelnas: kas gerai firmai – gerai ir tautai.
II etapas – biznis ir visuomenė yra partneriai: vadovais tampa tūkstančių akcininkų patikėtiniai.
III etapas – visuomenė ir biznis ne partneriai: tai visuomenės iliuzijų žlugimo, nuovargio, nepasitikėjimo rezultatas.
IV etapas – kas gerai visuomenei – gerai ir bizniui: politinė, įstatyminė ir kita aplinka taip sutvarkyta, kad šis teiginys realiame gyvenime tinka.
Vidiniai veiksniai. Jie formuojasi sistemos viduje. Tai personalo kvalifikacija, išsimokslinimo lygis, įmonės kultūra, personalo politika, taikoma valdymo koncepcija, įmonės

potencialo, organizacijos lygis.[1]

1.2.1 Išorinių veiksnių charakteristika

Išoriniai veiksniai yra įvairių rūšių, todėl apžvelgsiu tik pačius reikšmingiausius, turinčius didžiausią įtaką personalo sistemos raidai.

Ekonominė ir socialinė situacija. Lietuvos nepriklausomybė, išėjimas iš Rusijos įtakos zonos, perėjimas į rinkos ekonomiką reikalauja didelių ekonomikos pertvarkymų. Tai vykstantis intensyvus privatizavimo procesas, didelių įmonių smulkinimas į mažesnes. Atsirado daug mažų ir vidutinių įmonių, kurios pradeda vaidinti lemiamą vaidmenį Lietuvos ūkyje.
Rinkos ekonomikoje nėra “griežto” darbo pasidalijimo, nes tai yra nuolat kintantis dalykas, kurį apsprendžia konkurencija. Tuo tarpu planinėje ekonomikoje tai yra tiesioginė centralizuoto planavimo išraiška: konkurencijos beveik nėra, orientuojamasi į ilgalaikį stabilų darbą. Todėl neskausmingai skaldyti įmonę yra sunku. Tai matosi iš Lietuvos ūkio pertvarkos eigos. Pertvarka susijusi su gamybos apimčių mažėjimu, bankrotais ir didėjančiu nedarbu.
Tyrimo duomenimis 2001m. gegužės mėn. buvo 284 tūkst. bedarbių. Tai 3.9 tūkst. daugiau nei tuo metu pernai.
Nedarbo lygis buvo 16.6% (pernai - 15.5%). Vyrų nedarbo lygis buvo aukštesnis nei moterų (vyrų 19.3%, o moterų 13.9%). Mieste nedarbo lygis buvo 18%, o kaime 13.5% (pernai atitinkamai 17.3% ir 11.2%).
Demografinė situacija. Daugumoje pasaulio šalių susiklostė nepalanki demografinė situacija, kuri bėgant metams į gerąją pusę nesikeičia. Didėja pensinio amžiaus žmonių skaičius, mažėja gimstamumas. Europos Sąjungos šalyse darbingi žmonės (nuo 15 iki 64 metų) sudaro 58 proc. bendro gyventojų skaičiaus ir svyruoja atskirose šalyse nuo 48 proc. iki 76 proc. Lietuvoje