Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Darbas:

kelis tinklus, tačiau dabar internetas, visų pirma, suprantamas kaip tarptautinė, viešai prieinama tarpusavyje sujungtų kompiuterių visuma, naudojanti TCP/IP protokolą. Vartotojų požiūriu, internetas visų pirma reiškia pasaulinį tinklą (WWW – World Wide Web), elektroninio pašto, IRC ir naujienų grupių paslaugas.

Katalikiška žiniasklaida

Įdomu, ko Lietuvoje daugiau – katalikų ar juodų akinių nešiotojų? Komercinės televizijos atstovas katalikus lygina su marginalia grupe, pavyzdžiui, juodų akinių nešiotojais, kurių tiek mažai, kad jiems neapsimoka kurti laidos. Be to, religiniai dalykai esą „slidūs“, į juos patogiau nesivelti.

Spalį Madride vyko Pasaulinis katalikiškų televizijų kongresas, kuriame nutarta kurti bendrą programų banką, kad katalikiškos televizijos galėtų nemokamai naudoti viena kitos medžiagą. Lietuvoje yra tik viena katalikiška televizijos laida, ką jau kalbėti apie katalikišką televiziją. Tačiau Respublikos Prezidento konsultantas, buvęs Lietuvos Vyskupų Konferencijos referentas Juozas Ruzgys mano, kad katalikiška televizija Lietuvoje nėra „mission impossible“ (angl. „misija neįmanoma“), mat skaitmeninės televizijos išlaikymas nėra toks brangus kaip analoginės.

Kunigai žvalgosi

į turtingus pasauliečius, kurie galėtų įkurti katalikišką televiziją ar nors prodiuserinę kompaniją, kuri rūpintųsi katalikiškų laidų kūrimu.

J. Ruzgys teigia, kad vyrauja stereotipas, jog tai, kas katalikiška, yra nuobodu, neįdomu, verčia žiovauti ir perjungti kanalą: „Įmanoma pasirinkti tokią temą ar informaciją pateikti taip, kad tai sudomintų žiūrovą. Manau, katalikiška žiniasklaida Lietuvoje silpna ne tiek dėl finansų trūkumo, kiek dėl to, kad nėra tam pasirengusių katalikų. Tie, kurie tam pasirengę, pavyzdžiui, brolis Astijus ar kunigas Ričardas Doveika, dažnai figūruojantys žiniasklaidoje, turi penkiasdešimt kitų darbų.“

Bažnyčia nėra turtinga
Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, pradėjęs leisti ir redagavęs „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kroniką“, paprašytas apibrėžti katalikišką žiniasklaidą, formulavo, kad ji į visus reiškinius pasaulyje privalo žvelgti per Dekalogo ir Evangelijos prizmę: „Ji nebūtinai gvildena grynai religines temas, tačiau apie ką bekalbėtų, negali atsisakyti vertybinio, atsakingo žvilgsnio. Daug kur katalikiška žiniasklaida gali nesiskirti nuo rimtos pasaulietinės žiniasklaidos, tačiau yra klausimų, pavyzdžiui, požiūris į gyvybę, žmogaus asmenį bei jo kilnumą, dėl kurių katalikiška žiniasklaida turi aiškią ir nekintamą poziciją.“

Tikėjimas nėra šou
Žurnalo vaikams „Bitutė“ redaktorė, viena laidos „Šventadienio mintys“ autorių Ingrida Laimutytė-Matvejevienė mano, kad katalikiška yra ir tiriamoji žurnalistika, nesvarbu, kokiame leidinyje ar laidoje ji pasirodo.

I. Laimutytė-Matvejevienė mano, kad katalikiška televizija Lietuvoje nebūtų populiari, nes tikėjimas nėra šou, be to, Lietuvos bažnyčiai, turinčiai daugybę socialinių įsipareigojimų, griūvančias bažnyčias provincijoje ir kitų problemų, tai būtų per didelė prabanga. Katalikiškos laidos autorės manymu, kol kas būtų geriausia, jei atsirastų dar viena ar dvi krikščioniškos laidos visuomeniniame kanale.

Lietuvoje rodoma tik viena katalikiška televizijos laida – „Šventadienio mintys“. LRT taip pat transliuoja po vieną laidą evangelikams ir stačiatikiams. Pakanka vienos katalikiškos laidos, be to, visuomeninis kanalas transliuoja svarbiausius religinius įvykius, Šv. Mišias iš Lietuvos ir Vatikano.