Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Darbas:

labai skiriasi nuo vertikaliai integruoto industrinės ekonomikos modelio. Organizacijos, naudojančios Internetą B2B operacijoms, gali struktūrizuoti ir valdyti dinamišką ryšiu su klientais paketą.
3. Žinių sverto vektorius (virtualus meistriškumas) koncentruojasi į atskirų žinių šaltinių teikimą tarp organizacinių sienų ir per jas. IT leidžia organizacijoms padidinti intelektualinį kapitalą.
Jensen, Steenbakkers ir Jagers (1999) teigia, kad nors yra ryšys tarp virtualių organizacijų ir e-verslo, šis ryšys nėra visiškai aiškus. Jie tvirtina, kad yra dvi priežastys virtualių organizacijų atsiradimui, tai yra didėjantis lankstumo poreikis ir didesnio našumo poreikis. Organizacija gali turėti keletą charakteristikų, kurias galima naudoti virtualumo įvertinimui:
1. Sienų perėjimas/panaikinimas;
2. Papildančios esminės kompetencijos/resursų sujungimas;
3. Dalijimasis žiniomis;
4. Geografinis išsisklaidymas;
5. Dalyvių

keitimasis;
6. Dalyvių lygumas;
7. Elektroniniai ryšiai.
Jansen, Steenbakkers ir Jagers (1999) priešpastato du skirtingus virtualių organizacijų tipus – stabilų ir dinamišką. Bultje ir vanWijk (1998) išskyrė keturias skirtingas virtualumo subkoncepcijas ir pažymėjo šiuos skirtumus:
1. Nereali, atrodanti reali – virtuali organizacija turi tradicinės kompanijos pavidalą, tačiau realybėje ši kompanija neegzistuoja, kadangi ji yra tik nepriklausomų tinklo asmenų susijungimas.
2. Nemateriali, palaikoma informacijos ir komunikacijų technologijos – šiuo atveju virtualus parduotuvių kompleksas neegzistuoja, nes ji sukurta tik duomenimis.
3. Potencialiai esanti – susijusi su atveju, kai organizacijos atributai neegzistuoja, bet yra jų egzistavimo galimybė.
4. Egzistuojanti, bet besikeičianti – organizacinis elementas egzistuoja, tačiau partnerių junginys yra laikinas. Virtualių organizacijų valdymo užduotis yra vadinama meta-vadyba ir, pagal Khalil ir Wang, meta-vadyba pateikia sistemingą požiūrį į organizacijos išteklių naudojimą. Meta-vadyba turi dvi pagrindines charakteristikas, lyginant ją su tradicinėmis organizacijomis.
Pirma, organizaciniai tikslai turi būti aiškūs, su nematerialiais tikslais, tokiais kaip subjektyvus lojalumas bendruomenei, netinkamas virtualioms organizacijoms.
Antra, pagrindinė užduotis meta-vadyboje yra laikinų ryšių saugojimas.
Svarbiausios unikalios funkcijos meta vadybai yra:
1. Naujas IT informacijos technologijos taikymas yra svarbus meta-vadybos atributas. Informacijos filtravimas, žinių įgijimas ir priderinimas konkrečiam atvejui yra organizacinių reikalavimų e-verslo aplinkoje pavyzdžiai.
2. Organizacinis pažinimas tampa būtinu, o metodikų taikymas