Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Darbas:

atlyginimo, turiningo darbo, aukštesnės socialinės padėties bei komfortiškų darbo sąlygų siekimo. Labai dažnai viena iš darbo veiklos nuostatų vyrauja. Tai lemia socialinės, demografinės ir profesinės kvalifikacinės individo charakteristikos. Pavyzdžiui, vadovams svarbiausi yra pripažinimo ir prestižo motyvai, susiję su galimybe daryti įtaką kolektyvo veiklai, savarankiškai priimti sprendimus.
Dažna darbo sferoje nuostata - siekimas kelti savo socialinį statusą, tuo pačiu ir socialinį - ekonominį. Tai svarbi darbinio aktyvumo paskata. Iš visų motyvų, svarbiausias - darbo užmokestis. Darbo veikla, darbuotojo pajamų šaltinis, aprūpina jį įvairiomis priemonėmis, reikalingomis asmeniniams poreikiams tenkinti. Kuo didesnis individo uždarbis, tuo geriau jis gali patenkinti savo materialiuosius ir dvasinius poreikius. Tai bus nagrinėta plačiau.
Žinant vertybines darbo veiklos orientacijas, nuostatus, motyvus ir jų struktūras galima

nustatyti individo veiklos tikslus.

4. MOTYVAVIMO METODAI IR PRIEMONĖS

Vieni vadovai pirmenybę teikia teigiamoms skatinimo priemonėms, kiti – atvirkščiai – neigiamoms. Tretieji sėkmingai taiko ir teigiamus ir neigiamus skatinimo metodus. Tai priklauso nuo įmonėje taikomos politikos, vadovo valdymo stiliaus. Bet iš prigimties visi mes norime būti vertinami, siekiame, kad mūsų laimėjimai ir pasiekimai būtų pastebėti ir už juos būtų atitinkamai atlyginta. Tik kiekvienas iš mūsų turi savo vertinimo skalę, pagal kurią teikia pirmenybę tam ar anam motyvatoriui. Vieniems tai gali būti pagyrimas bendradarbių akivaizdoje, kitam – premija, trečiam užtenka vidinio pasitenkinimo. Vadovas turi kiekvienam darbuotojam pritaikyti būtent jam veiksmingas ir reikšmingas skatinimo priemones. Tai gali būti nelengva, nes, kaip jau buvo minėta, kiekvienas turi savo vertybių kriterijus. Be to, dauguma darbuotojų nori, kad už jų darbą būtų atlyginta teisingai, t.y. atlygis atitinka įdėtų pastangų. Atlyginant už atliktą darbą vadovui reikėtų būti labai atidžiam, nes čia labai lengva suklysti ir neteisingai paskatinti darbuotojus: vienodai vertinti visus darbuotojus, nepriklausomai nuo jų pastangų ir įdėto darbo.
Kai vadovas renkasi konkretų motyvavimo elementą, reikia atkreipti ypatingą dėmesį esamai darbuotojo orientacijai. Kiekvienam darbuotojui galimą surasti būtent jam svarbų motyvą, kuris paskatintų jį siekti organizacijoje keliamų tikslų. Šie motyvai gali būti labai skirtingi ir asmeniški, bet motyvavimo priemonių taip pat yra labai daug. Tik reikia mokėti jas atitinkamai pritaikyti. A.Sakalas „Personalo vadyboje“ siūlo detaliau panagrinėti šias dvi grupes: darbo užmokestį ir vadinamuosius socialinius