Darbas:
laukiamą įplaukų šaltinio kitimą;2. Vidinė – susidaro, kai neatsižveigiama į investuotojų vykdomos diversifikacijos riziką. Nustatome pagal projekto poveikio kitimą įmonės pelnui;
3. Rinkos (arba ) rizika – negali būti pašalinta, gali būti tik nustatyta koeficientu.
Finansinė rizika skirstoma į:
1. Kreditinę;
2. Valiutinę;
3. Palūkanų;
4. Refinansavimo.
4. Rizikos veiksniai ir analizė
Rizikos veiksniai klasifikuojami:
- tiesioginius – įstatymai, norminiai aktai, kurie reguliuoja. Priskiriami muito, mokesčių sistemos, savivaldybių nutarimai (priėmimai). Tiesioginę įtaką turi partnerių elgesys, konkurencija, korupcija, reketas;
- netiesioginius – politinė situacija, tarptautiniai įvykiai, stichinės nelaimės.
Gali būti klasifikuojami išoriniai (netiesioginiai) ir vidiniai (įmonės veiklos principai, vidaus politika, naudojami ištekliai, darbuotojų vidinės savybės).
5. Rizikos valdymas
Valdymas yra jau tada, kai žinome, kad rizika yra, kai ji įvardijama, kai žinome, kas sukelia riziką.
Galimos įvairios mažinimo ir įvardijimo priemonės:
- atsiskaitymų už prekes ir paslaugas formų taikymas:
1) atsiskaitymas pinigais ir čekiais;
2) išankstinis
3) avansiniai mokėjimai;
4) akrediniai (?) atsiskaitymai;
5) vekselinė atsiskaitymų forma;
- sutarčių, prekių, paslaugų, veiklos organizacijų, darbuotojų draudimas;
- užstatai, garantijos;
- skolų padengimas su nuolaida, skolų grąžinimas prekėmis ir paslaugomis;
- uždelsto įsiskolinimo paskelbiant bankrotą;
- turto perdavimas naudojant lizingą;
- ilgalaikiai verslininkų ryšiai;
- trečiųjų asmenų įsipareigojimai padengti įsiskolinimus;
- veiklos diversifikacija;
- veiklos draudimas;
- monitoringas;
- rezervų sudarymas;
- apsaugos techninės priemonės;
- apskaitos atskaitomybės kontrolės didinimas;
- įvairių rizikos subjektų apjungimas;
- rizikos perteikimas savo partneriams;
Išvados
Skiriamos trys pagrindinės verslo organizavimo formos: individuali verslo firma, partnerinė (ūkinė) bendrija ir akcinė bendrovė (korporacija). Individualios firmos bei ūkinės bendrijos yra nesudėtingos ir lanksčios verslo organizavimo formos. Visos trys minėtos formos gali padidinti savo kapitalą, skolindamosi pinigų. Tačiau paskolą gauti lengviau tik didelėms korporacijoms. Jos tai gali padaryti išleisdamos į apyvartą obligacijas, vekselius ir kitus skoinius pasižadėjimus. Tuo tarpu personalinių firmų ir partnerinių bendrijų paskolų gavimo galimybės yra ribotos.
Skirtingai nei rinkoje, kurioje tvarka nusistovi veikiant rinkos jėgoms, visų rūšių firmose ekonominė veikla organizuojama hierarchiniu principu. Rinkoje viešpatauja netiesioginiai kontrolės metodai, firmoje – tiesioginiai, todėl firmos mechanizmas kitoks, negu rinkos mechanizmas, jame neveikia savireguliacijos principas. Firmos mechanizmas kuriamas remiantis specialiai valstybės tam sukurtais įstatymais. Todėl yra įvairių firmų organizavimo formų.
Literatūros sąrašas
1. SKOMINAS Vytautas. Mikroekonomika. Vilnius, 2000. 138 p. ISBN 9986-433-24-X
2. WONNACOTT Paul; WONNACOTT Ronald. Mikroekonomika. Kaunas, 1998. 144 p. ISBN 9986-850-15-0
3. MARTINKUS Bronius; ŽILINSKAS Vytautas. Ekonomikos pagrindai. Kaunas, 1997. ISBN 9986-13-575-3
4. VARIAN Hal R.. Mikroekonomika. Vilnius, 1999. ISBN 9986-09-195-0, ISBN 1392-1673
5. LEONIENĖ B. Verslo pradmenys. Kaunas, 1998. ISBN 9986-850-22
Komentarai
Paskelbtas 6 metai 3 mėnesiai priešTikėjaus garesnio darbo.
Komentarai