Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Darbas:

geriausiu XX a. ekonomistu laikytas Friedrichas von Hayekas. Dar svarbiau yra tai, kad pozityvistinis mokslas nepajėgia aprėpti net mažos dalies paties svarbiausio veiksnio – žmogaus ir jo laisva valia daromų pasirinkimų.

Tačiau kaip ir dera pozityvistui, Friedmanas nebūtinai aklai laikėsi to, ko tarsi turėjo laikytis kaip pozityvistas. Žmogaus valios laisvę jis tikrai pripažino. Friedmanas suprato, kad laisvė pasirinkti yra faktas, nes sprendimą priima žmogus, o ne visuomenė ar koks kitas darinys. Juo labiau bandome apriboti šią laisvę, juo labiau artėjame prie tikslo paversti žmones ekonominiais sraigteliais. Žmogus ir jo pasirinkimas, o ne šalies darbo jėga ar ekonominis potencialas yra tos sąvokos, nuo kurių tegali prasidėti ekonominė analizė, ir tikriems dalykams gerinti turi būti skirta ekonominė politika.

Friedmanas, kaip ir kiek vyresnis von Hayekas, yra tapęs simboliu. Vieniems jie ekonominės gerovės ir laisvės šaukliai, kitiems – diktatoriaus Pinocheto ekonominės politikos įkvėpėjai, pamynę socialinio solidarumo vėliavą, ekonominio

imperializmo propaguotojai. Norėdami matyti pasaulį realistiškai, neturėtume pasiduoti šiai simbolikai, o veikiau pažvelkime į reiškinių esmę, ką dažniausiai bandydavo daryti ir pats Friedmanas. Ne iš sportinio intereso ir ne dėl nusistovėjusių normų niekinimų jis pasisakydavo prieš vadinamąją verslo socialinę atsakomybę ar karą prieš narkotikus. Tai buvo tiesiog analizė, kuri rėmėsi ne tik ekonominiais padariniais, bet ir labai aiškiai suformuluota kiekvieno asmens savybe: „laisvas pasirinkti“. Šios savybės gynimas ir išsaugojimas buvo pagrindinis visų Friedmano darbų tikslas.

Neatsitiktinai pirmieji modernieji ekonomistai, adekvačiai paaiškinę mainų ir ekonominės daiktų vertės prigimtį, buvo, nors ir mažai kam žinomi, XV a. Ispanijos scholastai. Ekonominė veikla yra svarbi žmogaus egzistencijos dalis, o mainomų daiktų vertė kyla iš žmonių tarpusavio santykių prigimties, bet ne iš politinių užgaidų. Ne tik Friedmanas, tačiau ir daugybė kitų ekonomistų idėjo daug pastangų, idant parodytų, jog niekas visuomenėje neturi burtų lazdelės, kuria pamojavus ekonomikos dėsniai nustotų galioti ir norimi dalykai taptų turimais dalykais. Žmonės, kurie gerbia prigimtinę pasaulio tvarką, turėtų atkreipti dėmesį, kad ekonominė tvarka yra jos dalis.

Miltonas Friedmanas gal ir nepagilino teorinio suvokimo apie ekonomiką ir žmogų visuomenėje, tačiau parodė daugybę atvejų, kai prigimtinės tvarkos ignoravimas griauna visuomenę, tvarką ir žmonių likimus. Fried¬manas sugebėjo rasti kelią į milijonų protus ir širdis galbūt net ne todėl, kad buvo geras ekonomistas, o todėl, jog sugebėjo tiksliai ir aiškiai pasakyti savo pagrindines mintis, neskandindamas jų tuometinių diskusijų verpetuose, o tiesiog nuosekliai parodydamas, kas yra kas, kad žmonės elgiasi vadovaudamiesi savo laisva valia ir, norime to ar nenorime, neišvengiamai niekais paverčia dažnai gražius, bet nerealistinius tikslus pagerinti visuomenę valdžios prievartos pagalba