Komentarai (0)

(Darbą įkėlė palma-ma)

Darbas:

VALSTYBĖS EKONOMINĖ POLITIKA

TURINYS


I DALIS. VALSTYBĖS EKONOMINĖS POLITIKOS FORMULAVIMAS 2
1. Valstybės ekonominė sistema, ekonominė politika ir ekonomikos plėtros strategija 2
1.1. Valstybės ekonominė sistema 2
1.2. Valstybės ekonominė politika 3
1.3. Šalies socialinės-ekonominės plėtros strategija 3
2. Šiuolaikinės rinkos ekonomikos modeliai 3
2.1. Pereinamojo laikotarpio ekonomika 3
2.2. Monetarinis-liberalusis ekonomikos modelis 3
2.3. Socialiai orientuota rinka ir Europinės gerovės modelis 3
2.4. Naujoji ekonomika – žinių visuomenės modelis 3
3. Valstybės vaidmuo ir funkcijos šiuolaikinėje rinkos ekonomikoje 3


I DALIS. VALSTYBĖS EKONOMINĖS POLITIKOS FORMULAVIMAS
1. Valstybės ekonominė sistema, ekonominė politika ir
ekonomikos plėtros strategija
1.1. Valstybės ekonominė sistema
Valstybės ekonominės politikos efektyvumas priklauso nuo objekto – ekonomikos ir joje vykstančių sudėtingų

ir prieštaringų procesų – adekvataus suvokimo. Neteisingas situacijos supratimas gali būti vienas iš ekonominę krizę sukeliančių veiksnių.
Sparčiai kintant Lietuvos ekonomikos augimo tempams paskutinįjį XX amžiaus dešimtmetį ir pastaraisiais metais, atsirado daugelis sudėtingų rinkos ekonomikos tapsmo problemų, naujų ekonominės dinamikos tendencijų, perspektyvų, kurias būtina nagrinėti atsižvelgiant ir į naują valstybės vaidmenį bei funkcijas.
Ekonomika – mokslas apie tai, kaip visuomenė sutelkia ribotus išteklius beribiams gyventojų poreikiams tenkinti. Bet kurioje valstybėje ekonominiai ištekliai yra visada reti ir riboti, o visuomenės poreikiai – beribiai, ir jų didėjimas yra begalinis. Ekonomikos klasikinėje teorijoje yra žinomos keturios išteklių rūšys – darbas, kapitalas, žemė ir verslumas (žinios, kompetencija). Visuomenės, gyventojų poreikius išreiškia prekių ir paslaugų paklausa, vartojimas (kaip įgyvendinta paklausa), kurių didėjimas neturi ribų.
Todėl kiekvienoje valstybėje yra labai svarbus išteklių paskirstymo principas, būdas, t.y. kaip, kokiu būdu galima paskirstyti turimus ribotus išteklius šiems pastoviai augantiems visuomenės poreikiams tenkinti. Šį klausimą ir sprendžia pasirinkta valstybėje ekonominė sistema.
Taigi valstybės ekonominė sistema – tai ribotų ir retų išteklių paskirstymo metodas (būdas), kurį apsprendžia tam tikras ekonomikos modelis.
Yra trys pagrindiniai išteklių paskirstymo būdai, sudarantys ekonominės sistemos pagrindą:
• rinka (rinkos ekonomika), kurioje dominuoja savireguliacijos mechanizmas laisses faire („leisti daryti“), t.y. laisvosios rinkos principas ir viską sureguliuojanti savaime „nematomoji ranka“ (invisible