Komentarai (0)

(Darbą įkėlė palma-ma)

Darbas:

išgyvenimo, bet ir platesnius (kultūrinius ir t.t.) poreikius. Darbo užmokesčio didinimas turi būti traktuojamas ne kaip ekonomikos augimo pasekmė, o kaip jo sąlyga, ekonominio augimo skatinimo veiksnys.
Kokia gi turėtų būti socialinės komponentės ekonomikoje tyrimų sistema, iš kokių blokų ji susideda, kokios čia veikia sąsajos tarp šios sistemos elementų? Kitaip tariant, koks gi yra socialinis rinkos ekonomikos mechanizmas?
Ekonomikos plėtros socialinis mechanizmas – tai stabili socialinių grupių ekonominės elgsenos sistema, šių grupių sąveika tarpusavyje ir santykyje su valstybe makroekonominiame ir struktūrinių pokyčių lygmenyje.
Šį mechanizmą galima pavaizduoti sistema (žr. 2 pav.). Ši sistema sujungia į vieningą visumą ekonominę ir socialinę sferas. Ji padeda suprasti:
1. kaip žmonių socialinė padėtis ir aktyvumas priklauso nuo ekonomikos būklės;
2. kaip ekonominiai rezultatai priklauso nuo žmogiškojo veiksnio – jo elgesio rinkoje.
Tai socialinių-ekonominių

ryšių santykių sistema:
• tiesioginių – ekonomikos įtaka žmogui, visuomenei;
• grįžtamųjų – visuomenės įtaka ekonomikai.
Perduodant socialinės plėtros impulsus į ekonomikos sferą (ir atvirkščiai), socialinės ekonomikos mechanizmas sudaro (arba ne) socialines prielaidas efektyviai ekonomikos plėtrai (augimui), pereinant prie naujų technologijų, didinant darbo našumą, išeinant į naujas rinkas, didinant pramonės produkcijos ir paslaugų gamybą.
Šių socialinės veiklos impulsų perdavimas vyksta per ekonominį socialinių grupių elgesį, kurie veikia rinkos ekonomikoje. Taigi rinkos ekonomika funkcionuoja aktyviai dalyvaujant jos subjektams – politikams, verslininkams, samdomiesiems, kariuomenei, viešosios tvarkos atstovams ir kt.
Socialinės-ekonominės analizės objektas – tai plati sritis, kuri yra ekonomikos ir visuomenės sandūroje. Tyrimai šioje srityje apjungia makroekonominę ir mikroekonominę analizę.
Ši sistema yra dinamiška. Pvz., užgimus rinkai pasikeitė valstybės vaidmuo, tačiau susiklostė sistema su tam tikrais iškraipymais – nusikalstamumu, korupcija, šešėline ekonomika. Pasikeitusi sistema privertė žmones mokytis „išgyventi“, ieškoti nišų, „suktis“, slėptis nuo mokesčių. Visuomenės, socialinių grupių elgsena, reakcija ą valstybės ekonominę politiką turi įtakoti šią politiką, koreguoti politikos kryptį.
Išvada – negalima atskirti ekonominių procesų nuo socialinių. Nekorektiška pozicija – iš pradžių pasiekti ekonomikos augimą, stabilumą, o po to kelti gyventojų gyvenimo gerovę, spręsti socialinės politikos problemas. Taip nebūna. Socialiniai procesai (plačiąja prasme) yra lygiagrečiai einantys su ekonominiais pokyčiais, jie sąlygoja vienas kitą. Reikia siekti šių sudėtinių dalių pusiausvyros, tolygios plėtros. Tai valstybės veiklos prerogatyva.