Komentarai (0)

(Darbą įkėlė palma-ma)

Darbas:

taršos problemos, didelis pelningumas tokių „blogųjų“ gėrybių, kaip alkoholis, tabakas, narkotikai, gamybos ir rinkos nepelningumas tokių „gerųjų“ gėrybių ir paslaugų teikimo, kaip švietimas, sveikatos apsauga, kultūra ir pan. Visa tai turi būti reguliuojama valstybės. Šioje srityje efektyvumo ir teisingumo suvokimas skiriasi privačių ir visuomenės interesų atžvilgiu.
Efektyvi konkurencinga ekonomika neneigia valstybės racionalaus dalyvavimo perskirstymo procese. Tačiau požiūriai į valstybės koreguojantį vaidmenį šioje srityje yra skirtingi.
Didelį indėlį į socialinio teisingumo teoriją įnešė vokiečiai ir skandinavai. Vienas iš iškiliausių – vokiečių ekonomistas Valteris Oikenas, kuris dar jam gyvam esant nepelnė užtarnautos šlovės. Pasaulinė ekonomika susipažino su jo darbais 1950-1960 metais. Šiandien Oikeno knygos leidžiamos daugiatūkstantiniais tiražais ir tapo vadovėliais daugelyje pasaulio

šalių. Jo nuopelnas – socialiai pagrįsta ekonominės politikos koncepcija. Daugumai visuomenės narių pirmaeilę reikšmę turi socialiai teisingas paskirstymas, kuris įgyvendinamas pagal gamybos veiksnių ribinį našumą.
Esminis šios teorijos teiginys darbo santykių reformavime – darbo užmokesčio didinimas, jo dalies augimas BVP. Teoriškai darbo užmokesčio didėjimas ribojamas ribiniu darbo naudingumu ir matuojamas darbo našumu, kuris priklauso nuo darbo tiekėjo skirtingos sveikatos, išsilavinimo, kvalifikacijos ir patirties.
1.2. Valstybės ekonominė politika
Valstybės ekonominė politika – tai valstybės tiesioginių (administravimo) ir netiesioginių (rinkos) priemonių sistema, įtakojanti ūkio subjektų elgesį. Ši dinamiška visuomenės organizuota ūkio priemonių sistema laiduoja gamybos, paskirstymo, mainų ir vartojimo procesą.
Kartais ekonominė politika apibrėžiama kaip kolektyviai – Seimo ir Vyriausybės – priimta strategija ekonomikos tikslams pasiekti; tai – vizijos, misijos, ekonomikos strateginių tikslų ir uždavinių nustatymas, veiksmų krypčių bei priemonių nustatymas, siekiant šių tikslų, bei kontrolės (stebėsenos, monitoringo) taikymas.
Kai kurie mokslininkai teigia, kad ekonominė politika – tai veiksmų sistema, nukreipta padėčiai ištaisyti, koreguoti ekonominius procesus.
Politika – tai mokslas apie valstybės uždavinius ir jų įgyvendinimo, išsprendimo priemones. Pagal keinsizmo teoriją, ekonominė politika – tai valstybinis reguliavimas, kuris įtakoja tokius nepriklausomus kintamuosius, kaip vartojimo polinkį, ribinį kapitalo efektyvumą ir palūkanų normą, o per juos netiesiogiai – užimtumą ir nacionalines pajamas.

Pagal Valterį Oikeną, ekonominė politika – tai valstybės