Vaisiai uogos ir daržovės

Aprašymas:

Darbas:

VILNIAUS KOLEGIJA

VERSLO VADYBOS FAKULTETAS

MAISTO PREKĖS

VAISIAI, UOGOS IR DARŽOVĖS

MV06A grupės studentė
(parašas)

Lektorė Skaistė Mickienė
(parašas)

2006/2007 m. m.
Vilnius

TURINYS

Įvadas .............................................................................................................. 3
Vaisiai ………………………………………………………………………. 4
Uogos .............................................................................................................. 6
Daržovės .......................................................................................................... 8
Vaisių, daržovių ir uogų užšaldymas, laikymas, atšaldymas .......................... 17
Vaisių,daržovių ir uogų poveikis mūsų sveikatai ........................................... 19
Išvados ............................................................................................................ 21
Literatūra ......................................................................................................... 22

ĮVADAS

Visos gamtos dovanos - vaisiai, uogos ar daržovės - turi savo specifinių savybių ir medžiagų, reikalingų žmogui. Uoginiais augalais vadinami tie, kurių vaisiai yra uogos. Jie auginami uogynuose. Kultūrinės plačiai auginamos uoginių augalų rūšys: avietės, gervuogės, serbentai ir agrastai. Uoginiai augalai auga krūmo arba kero forma ir augina uogas. Todėl vadinami uogakrūmiais. Pagal augalų pavadinimus uogynai vadinami serbentynais, avietynais, agrastynais. Uogakrūmių uogos labai vertingos maistui. Uogose yra cukrų, azotinių, rauginių, aromatinių, pektininių medžiagų. Uogos yra svarbus vitaminų šaltinis. Uogos padeda geriau įsisavinti ir kitus maisto produktus.
Vaisiai ir daržovės taip pat yra svarbus mitybos akomponentas. Daugiausiai C vitamino ( askorbo rūgšties) vyrauja juoduosiuose serbentuose, paprikoje, kopūstuose, šermukšniuose ir obuoliuose, o mažiausiai turi vynuogės ir bananai.
Vaisiai, uogos ir daržovės ne tik praturtina mūsų mitybos asorimentą, bet ir yra naudingi mūsų organizmo funkcionavimui, bei mūsų sveikatos stiprinimui.

VAISIAI

Vaisiai yra klasifikuojami į sėklavaisiuis ir kaulavaisius. Sėklavaisiai yra sudaryti iš odelės, minkštimo, šerdelės ir sėklalizdžio su sėklomis. Prie sėklavaisių grupės galėtume priskirti obuolius, kriaušias, svarainius, šermukšnius ir t.t. Kaulavaisiai yra sudaryti iš odelės, minštimo ir kaulo. Kaulavaisių grupei priklauso vyšnios, trešnės, slyvos, abrikosai, persikai, nektarinai.
Cheminė vaisių sudėtis. Vaisiuose daugiausiai yra vandens. Organinių rūgščių yra obuoliuose, agrastuose, citrinose, spanguolėse. Aitrų, gaižų skonį suteikiančių rauginių medžiagų yra šermukšniuose, neprinokusiuose obuoliuose. Vaisiai taip pat turi ir dažančių medžiagų, kurios suteikia jiems tam tikrą spalvą. Citrusiniai vaisiai, svogūnai, česnakai, ridikai ir krienai turi aromatinių medžiagų,omineralių medžiagų vaisiuose nėra gausu, tik 1% ar 2%. Be minėtų medžiagų vaisiuose yra angliavandenių, vitaminų (B, B9, E, K, U), baltymų, riebalų ir fitoncidų, kurie naikina bakterijas.
Vaisių skirstymas pagal kilmę:
• Paprastieji – išauga iš žiedo su viena piestele: aguona, slyva, vyšnia, žirnis
• Sutelktiniai – kilę iš vieno žiedo su daug piestelių. Iš kiekvienos piestelės išauga vaisiukas: avietė, gervuogė, vėdrynas, puriena
• Sudėtiniai – kilę iš tankiažiedžio žiedyno: ananasas
Skirstymas pagal apyvaisio pobūdį:
• Atsidarantys vaisiai:
o Ankštis – vaisius vienalizdis. Atsidaro dviem išilginiais plyšiais: žirnis, pupa, vikis)
o Ankštara (ankštarėlė) – dvilizdžiai pailgi vaisiai. Prinokus sėklos pasilieka prikibusios prie pertvaros: kopūstas, rapsas, kiti bastutiniai augalai
o Dėžutė – pailgos ar apskritos formos vaisius. Nunokęs atsidaro išilginiais plyšiais arba skylutėmis viršutinėje dėžutės dalyje: linas, aguona, durnaropė pav.
o Lapavaisis – sudarytas iš vieno lizdo, kuriame daug sėklų. Prinokus, plyšta išilgai ir sėklos išbyra: puriena, bijūnas, kurpelė)
• Skeltavaisiai:
o Nunokę vaisiai skyla išilgai arba į dvi dalis: salieriniai
o Nunokę vaisiai lūžta skersai į tiek dalių, kiek yra sėklų: ridikas, svėrė

• Uždarieji vaisiai:
o Gilė – stambus vienasėklis vaisius su storu kietu apvalkalu: ąžuolas
o Grūdas (Grūdvaisis) – vienasėklis vaisius.Apyvaisis suaugęs su sėklos luobele: migliniai
o Lukštavaisis – vienasėklis vaisius su netvirtu apvalkalu, todėl sėklos lengvai išlukštenamos: astriniai
o Riešutas – stambus vienasėklis vaisius su kietu kevalu: lazdynas
o Riešutėlis
o Sparnavaisis – panašus į lukštavaisį, tik su sparneliais, kurie padeda vaisiams išplisti vėjo pagalba: klevas, uosis, guoba, vinkšna

[1] 2 3 4 5 6 7 8 Toliau