Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Darbas:

ir fosforo. Ropės šarmina kraują, skatina prakaitavimą, gerina apetitą. Jos naudingos, sutrikus virškinimui, sergant diabetu ir gelta. Nors žalios ropės turi nemalonų kvapą, verdant jis dingsta.
Kaliaropė
Ši žalia daržovė auginama dėl didelių valgomų stiebų, kurių saldžiai karstelėjęs skonis panašus į ropių. Kaliaropė gerina virškinimą ir kraujo apytaką, padeda stabilizuoti kraujo cukraus kiekį, todėl naudinga sergantiems diabetu ir hipoglikemija.

Salotos
Kultūrinė salota, manoma, kilo iš Vakarų Europoje savaime augančios salotų rūšies. Lietuvoje daugiausia auginama lapinių ir gūžinių salotų. Lapinės salotos išaugina lapų gniužulą, bet gūželių nesudaro, dauguma lapinių salotų veislių greitai parauga. Gūžinės salotos išaugina rutuliškas arba rutuliškai suplotos formos gūželes.
Salotų cheminė sudėtis labai priklauso nuo auginimo sąlygų, laiko, rūšies bei veislės. Maistui vartojami salotų

lapai. Juose yra 1,5 proc. baltymų, 1,5 proc. angliavandenių. Mineralinės medžiagos sudaro 1 – 3 proc., daugiausia randama kalio, magnio, natrio, fosforo, geležies. Salotose daug vitaminų, ypač vitamino C bei karotino, yra chlorofilo, karotinoidų ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų. Salotose mažai cukrų ir organinių rūgščių, todėl dažniausiai jos yra prėsko skonio. Salotose gausu vitaminų A ir C, chlorofilo, geležies, kalio ir silicio. Tamsialapėse rūšyse yra maždaug šešis kartus daugiau vitamino A ir tris kartus daugiau vitamino C negu šviesiosiose. Be to, jose daugiau kalio.
Salotos gerina virškinimą, saugo organizmą nuo aterosklerozės, nes jų lapuose yra daug rutino, stiprinančio kraujagyslių sieneles. Kaip ir visos daržovės, salotos yra vitaminų, mineralinių bei skaidulinių medžiagų šaltinis. Jos tinka vaikams, suaugusiems žmonėms, nusilpusiems ligoniams, sergantiems diabetu. Salotos naudingos pagyvenusiems žmonėms, tinka nutukusiems, nes jos nekaloringos. Salotos skatina motinos pieno gamybą, gerina šlapinimąsi. Salotų lapuose esančios karčiosios dalelės (Lactucarium) – puiki raminamoji priemonė. Vakare suvalgius didelį indą šviežių salotų, pagerėja miegas.
Baltagūžiai kopūstai
Baltagūžiai kopūstai – viena iš populiariausių ir seniai žinomų daržovių. Jų stiebas trumpas, lapai stambūs, mėsingi, lygūs, išgaubti, suka kietą gūžę. Jie valgomi švieži, taip pat virti, troškinti, rauginti. Dėl sudėties ypatumų jie tinkami žarnyno veiklai gerinti, sergant ateroskleroze, esant medžiagų apykaitos sutrikimams.
Kopūstų vertę labai didina juose esantis karotinas bei vitaminai B1, B2, K ir B6. kopūstai kaupia labai vertingą vitaminų P ir C derinį, kuris gerina kraujagyslių

Komentarai

Paskelbtas jolituke 3 metai 2 mėnesiai prieš
Na isties geras darbas, manau man jis tikrai pades, dekoju:}