Vadybos mokslo atsiradimas

(Darbą įkėlė Svečias)

Darbas:

šiuo laiku mes, amerikiečiai, stovime prieš rimtą problemą – žmonių valdymo problemą “.
Pirmosios žinios apie teorinius vadybos pagrindus, padėtus XX a. Pradžioje, Lietuvą pasiekė gan greitai. Tarp pirmųjų jos populiarintojų buvo chemikas J. Šimkus ( 1873-1944 ), teisininkas P. V. Raulinaitis ( 1895-1969 ), agronomas S. Nacevičius ( 1881-1947 ). Vadybos teorijos tobulinimo pakilimas Lietuvoje sietinas su JAV gimusio profesionalaus vadybos specialisto V. A. Graičiūno atvykimu į Lietuvą 1935 metais. Jis atkakliai propagavo F. Tayloro idėjas, įkūrė Mokslinę vadybos draugiją. 1940 metais, okupavus Lietuvą, ši draugija buvo uždaryta, ir iki šeštojo dešimtmečio pabaigos vadyba buvo ne tik ignoruojama, bet beveik draudžiama. Tik 1962-1967 metais pradėti vykdyti vadybos tyrimai, užsiimama konsultacinė veikla.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, vadybos mokslininkams ir praktikams atsirado galimybė susipažinti su vakarų šalių

mokslininkų darbais, naujausiomis vadybos mokslo raidos tendencijomis. Profesorius P. Zakarevičius išskiria šias pagrindines temas:
• organizacijų valdymo metodologija ekonominių sistemų transformacijų sąlygomis;
• organizacinių struktūrų formavimo ir vystymo teorija ir metodai;
• personalo valdymas ir vadovavimo bei motyvavimo mechanizmų tobulinimas;
• strateginis valdymas ir strateginis organizacijų vystymas;
• visuotinės kokybės vadyba, kokybės valdymo sistemų kūrimas ir įgyvendinimas;
atskirų ūkio sferų valdymas.
Šiais laikais Lietuvos aukštosiose mokyklose rengiami vadybos bakalaurai ir magistrai, bazinės vadybos žinios perteikiamos ir kitokių specialybių studentams. Nuolat stiprėja ryšiai su užsienio šalių universitetais. Paskutiniaisiais metais vadybos mokslas sparčiai pradėjo vystytis ir būti pritaikomas įvairiose pramonės šakose.

Ankstyvosios vadybos teorijos

Teoriniai vadybos pradai siejami su amerikiečių inžinieriaus Frederiko Tayloro (1856 – 1915) 1903 metais išleidusio knygą “ Įmonės valdymas “, vardu. Jis pirmasis pabandė moksliškai nagrinėti su vadovo darbu susijusius klausimus ir ypač pabrėžė vadybos mokslinių pagrindų svarbą. XX a. Pradžioje buvo didelis poreikis didinti darbo našumą, nes, ypač JAV, labai trūko kvalifikuotų darbininkų.
F. Tayloras grindžia savo filosofiją keturiais pagrindiniais principais:
1. Tikro vadybos mokslo sukūrimas taip, kad būtų galima nustatyti geriausią kiekvienos užduoties atlikimo būdą.
2. Darbininkų parinkimas moksliniais pagrindais, t.y. taip, kad kiekvienas darbuotojas būtų atsakingas už užduotį, kuriai jis labiausiai tinka.
3. Mokslinis darbininkų lavinimas ir tobulinimas.
4. Glaudūs ir draugiški ryšiai tarp