Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Darbas:

prekybos sąvoka

Tarptautinė prekyba susideda iš dviejų prekinių srautų: eksporto (prekių išvežimas iš šalies
muitų teritorijos) ir importo (prekių įvežimas į šalies muitų teritoriją).
Tarptautinę prekybą skatina tokie veiksniai:
• pekybos liberalizavimas;
• pekių transportavimo laiko trumpinimas;
• technikos pažanga;
• daugianacionalinių įmonių steigimas.
Taigi, pasaulinės rinkos inicijuotas tarptautinės ekonomikos atsiradimas ir formavimasis privertė nacionalines vyriausybes ir tarptautines institucijas galvoti apie naują bruožą ekonominėje politikoje: tai ekonomikos reguliavimas, vykdomas nacionalinių vyriausybių. Tai:
• valstybinis užsienio prekybos reguliavimas tarifiniais ir netarifiniais metodais;
• valstybinis reguliavimas gamybos faktorių judėjimo (kapitalo importo – eksporto, darbo jėgos technologijų);
• valstybės reguliavimas valiutos ir finansų (makroekonominiame lygyje).

Tarptautiniai

prekybos apribojimai

Tarptautiniai prekybos apribojimai gali būti tarifiniai ir netarifiniai.
Tarifiniai prekybos apribojimai :
• Muitas- pagal muito tarifą nustatytas mokestis, kuriuo apmokestinamas eksportuojamos ir importuojamos prekės.
Kvotos- tai nustatyta importo ar eksporto apimtis. Jų dydis priklauso nuo importo dydžio: jei importuojama daugiau nustatytos sumos, tai įvedamas muitų tarifas. Kvota turi tokį pat efektą kaip ir muitai. Esant mažoms kvotoms praktiškai joks importas nėra galimas dėl labai didelių tarifų. Liberalesnės kvotos šiek tie gins vietinių gamintojų interesus ir vartotojai galės įsigyti prekių pigiau nei uždaroje rinkoje. Kvotos kiek kitaip veikia valstybės biudžetą: Kai yra tarifas, pajamas gauna importuojanti valstybė. Kadangi į biudžetą patenka dalis pajamų dėl kvotų įvedimo, tad galima sumažinti kai kuriuos mokesčius, ir tai nors minimaliai kompensuoja vartotojams padarytą žalą. O kai yra kvota, pajamas gauna eksportuojanti valstybė, ir ypač tie, kurie laimi konkursą kvotai. Kompanijai - importuotojai naudinga parduoti prekę ta kaina, kuria parduodamos šalyje pagamintos prekės (aukštesne kaina), ši kompanija gauna pelną, ir dalis jo sumokama mokesčių pavidalu į valstybės biudžetą. Tuomet eksportuojantys prekes asmenys gali pakelti kainas, todėl visa numatyta kvotinė nauda pereis eksportuotojams. Dėl šios priežasties kvotos gali būti kaip prekybos politikos būdas tik tam tikrą laikotarpį. Štai todėl valstybės dažniau užsienio prekybos reguliavimui dažniau renkasi muitus nei kvotas.
• Tarifinė kvota- atsakingos ministerijos arba kitos valstybinės institucijos ūkio subjektui išduotas leidimas įvežti tam tikrą kiekį prekių be muito arba taikant sumažintą muito