Parsisiųsti darbą:Zip
Aprašymas:
Darbas:
Priekules Ievos SimonaitytesPriekules Ievos Simonaitytes
Gimnazija
8b kl.mok.
Manto Jokubausko
Užgavenės
Įvadas
Užgavėnės - žiemos šventė, kurios paskirtis išvyti žiemą, prisišaukti pavasarį. Šventės ištakos pagoniškos, tačiau dabar glaudžiai susietos su krikščionybe. Per Užgavėnes leidžiama paskutinį kartą gausiai ir riebiai pavalgyti. Šiuo laikotarpiu skatinama pasninkauti, nevalgyti mėsos.Šventė švenčiama likus 7 savaitėms (46 dienoms) iki Velykų - nuo vasario 5 iki kovo 6 dienos.
Lietuvoje Užgavėnės švenčiamos centrinėse miestų aikštėse. Pagrindiniai šventės veiksmai šventės veikėjų Lašininio ir Kanapinio kova, Morės deginimas. Svarbus šventės atributas blynai.
Pavadinimas kilęs nuo gavėnios pavadinimo, o pastarasis nuo žodžių 'gavėti' (silpti) bei 'gautis' (žemė gaunasi iš po žiemos miego).
Užgavėnių kaukių ypatumai
Lietuviai senovėje Užgavėnių karnavalo kaukes pasidarydavo patys. Jose atsispindėdavo žmonių darbštumas ir
išradingumas, nors jos būdavo pagaminamos iš paprastų, tuomet kasdien buityje naudojamų medžiagų: medžio tošies, ratlankių, lentelių, kailio, lino pluošto.
Kaukės skirtos veidui buvo daromos iš medžio žievės. Žmonės atlupdavo gabalą žievės, išpjaudavo iš jos skyles akims, burnai bei nosiai, kaukę gerai išdžiovindavo, priklijuodavo storus antakius, barzdas bei plaukus, pagamintus iš lino ar kailio. Kai kuriuose kraštuose populiariau būdavo ne gaminti kaukes, o veidą nusibaltinti miltais ar nujuodinti anglimi. Kartais kaukės dar būdavo drožiamos iš medžio ar iškerpamos iš senų kailinių. Bet kuriuo atveju buvo stengtasi, kad persirengėlis turėtų seno, negražaus žmogaus bruožų - kreivą nosį, nesimetriškas akis, ar stipriai raukšlėtą veidą. Kiti persirengėlio bruožai priklausydavonuopasirinkto personažo.
Ne tik kaukės, bet ir persirengėlių apranga būdavo ypatinga. Buvo persirengiama dideliais, suplyšusiais rūbais, išvirkščiais kailiniais, susijuosiama juostomis, ant galvos užsimaukšlinama sena kepurė, užsidedama kaukė, atspindinti pasirinktą personažą.
Kaukių rūšys
Populiariausi Užgavėnių personažai:
Žydai (pirkliai )- važinėdami po miestą supirkinėja iš žmonių nereikalingus daiktus: arklių uodegas, karčius, kiaulių šerius, senus skudurus ir panašiai. Žydai taip pat pardavinėja įvairias smulkmenas, reikalingas kasdieniniame gyvenime. Užgavėnių žydai prie juosmens prisikabina medžiaginius maišelius, pridėtus molinių puodų šukių ir jais barškina ieškodami pirkti senmergių (jomis buvo laikomos iki 20 metų neištekėjusios merginos). Žydo kaukė būna išskobta iš medžio, barzda ir ūsai - kailio arba lino, išryškinti dantys, lūpos ir skruostai padažyti raudonai, antakiai juodi arba geltoni, tos pačios spalvos ir plaukai, ūsai ir barzda. Jis vilki sudriskusius drabužius, išvirkščius kailinius, iš šiaudų ar skarmalų pasidaro kuprą, susijuosia virvėmis arba šiaudų ryšiais, susegtais metriniais pagaliais. Rankoje ,,žydas” laiko iš šiaudų nupintą bizūną arba botagą- grėbliakotį su pririštu virvagaliu. Kiti prie diržo dar ir prekes susikabinę: žvėrių kailių, negyvų paukščių, dėžučių. Greta ir piniginė kadaruoja- kojinė su puodų šukėmis, dažnai apibertomis pelenais.
Ožys- griaučiai (rėmas) sudedami iš dviejų lanksčių pusiau sulenktų lazdelių, galva drožiama iš kelmo ar medžio gabalo. Aprišta skudurais galva dar išdervuojama, kad niekas ,,ožio” netampytų už ragų. Rėmas apdengiamas balta drobule, uodegos vietoje rišamas pantis. Ožys apvelkamas išverstais kailiniais, o uodega pritaisyta taip, kad visi galėtų ją tampyti, judinti. Ožys po pilvu turi maišelį su pelenais, kurie barstosi jam šokinėjant. Kartais atsiranda moterų mėginančių pamelžti ožį, bet šis niekada nesileidžia, spardosi, ima bliauti.
Gervė- jos kostiumas taip
Komentarai