Darbas:
individualios įmonės ar ūkinės bendrijos, turinčios fizinio asmens statusą;5. įstatyminiai apribojimai. Akcinių bendrovių veiklą griežčiau reglamentuoja įstatymai bei įvairūs juridiniai aktai negu ūkinių bendrijų veiklą. Pavyzdžiui, norint padidinti bendrovės įstatinį kapitalą, turi būti sušauktas akcininkų susirinkimas. Susirinkimui sušaukti atitinkami įstatymai numato tam tikrą tvarką.
Išvados
Kadangi akcinės, taip pat ir uždarosios akcinės bendrovės yra ribotos turtinės atsakomybės, baigdamos savo veiklą jos atsiskaito su kreditoriais ar už padarytą žalą kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims tik bendrovės turtu. Jų savininkai, tai yra akcininkai, nerizikuoja savo turtu. Taigi, investuoti į tokią bendrovę yra saugiau, nes kiekvienoje veikloje yra dalis rizikos. Mažesnė rizika patrauklesnė potencialiems investuotojams, taigi, galimybė sukaupti didesnį kapitalą nuo to išauga. Be to, kadangi kaupiamas didelis lyginant su kitų tipų įmonėmis kapitalas, sukuriama stambi ir turinti
Uždarosios akcinės bendrovės gali sukaupti mažesnį kapitalą už atvirąsias (viešąsias) akcines bendroves, platindamos savo akcijas uždaroje rinkoje ir apribotos akcininkų skaičiaus. Tačiau jos yra saugesnės, jų veikla stabilesnė dėl tos pačios priežasties – uždara akcininkų grupė turi pastovius tikslus ir įmonės viziją, jos veiklos prioritetus. Atviroje rinkoje platinant akcijas, yra galimybė stambiam investuotojui iš šalies supirkti didelę dalį akcijų (kontrolinį akcijų paketą) ir įtakoti ar net keisti bendrovės veiklą, neatsižvelgiant į jos steigėjų tikslus ir kitų akcininkų interesus.
Lyginant su visiškos turtinės atsakomybės įmonėmis, pvz. individualiomis, bankrotas akcinėse bendrovėse yra ne toks skausmingas savininkams, todėl nesisekant veiklai lengviau jos atsisakoma. Kartais savininkas, turintis visiškos turtinės atsakomybės įmonę, net matydamas veiklos neperspektyvumą ir nesugebėdamas jos reorganizuoti, tęsia veiklą iki pat visiško žlugimo. Būtent tokio žlugimo baimė neleidžia daugeliui žmonių, galinčių užsiimti verslu pradėti veiklą. Todėl planuojant rizikingą ar mažai žinomą, išanalizuotą veiklą tinkamiausias įmonės tipas yra akcinė bendrovė, o norint užtikrinti veiklos ir tikslų pastovumą – uždaroji akcinė bendrovė.
Dar vienas uždarosios akcinės bendrovės trūkumas, susijęs su daugeliu savininkų yra nesutarimai ir vieningų sprendimų priėmimo sunkumai – kiekvienam akcininkui sprendžiamų klausimų svarba ir sprendimo keliai gali atrodyti kitokie. Nors visi akcininkai yra formalūs įmonės savininkai, bet realiai ją valdo tik dalis, turinti daugiausia akcijų. Likę dažnai reiškia nepasitenkinimą, nepasitikėjimą arba ieško, kam pelningai parduoti akcijas. Esant vienam savininkui šios problemos nekyla, nes nėra nei oponentų nei kaltų dėl ne
Komentarai