Tėvų ir vaikų bendravimo svarba

(Darbą įkėlė Svečias)

Darbas:

priklauso nuo tėvų požiūrio į vaiką.”15 Labai svarbu, kad tėvai turėtų teigiamą savo vaikų vertinimą. Taip jam padėtų įsitvirtinti gyvenime.

6. PEDAGOGINĖS TĖVŲ PAREIGOS

Tėvai augindami vaiką, stengiasi jį kuo geriau išauklėti. Tačiau auklėja, atsižvelgdami į vaikų pareigas tėvams ir pamiršta, kad tėvai taip pat turėtų atlikti tam tikras pareigas. “Remiantis J. Vabalo-Gudaičio teoriniu palikimu suformuluotos tokios pedagoginės tėvų pareigos: saugoti vaikus nuo blogų gyvenimo pavyzdžių, savo vaikų mokymas, tėvų pagalba mokyklai. Auklėjimas šeimoje – tai asmenybės dorovinio, dvassinio ir kt. pagrindo sukūrimas. Be jo žmogus negali deramai gerbti savęs ir kitų žmonių, mėgti darbą ir pan. Vaiko elgesio trūkumų įveikimas yra susijęs su visos šeimos materialiniu, dvasiniu ir doroviniu gyvenimu, jos auklėjimo specifika ir charakteriu.”16 Auklėjimą nulemia vaiko

ir pačios šeimos padėtis. Tėvai turėtų jausti pareigas savo vaikui, išleisdami jį į platųjį pasaulį, tikėdamiesi iš jo daugiau, nei patys galėjo atlikti, jais didžiuodamiesi, gaudami atgalinį ryšį - pagarbą iš vaikų.

___________________________________________

13 Bajoriūnas Z. Šeimos edukologija. Vilnius:”Jošara”, 1997, 269
14Ten pat, 271
15Ten pat, 269
16Ten pat, 287
IŠVADOS

Tėvų ir vaikų bendravimas – pati svarbiausia gyvenimo mokykla, kurioje nuo pat gimimo yra ugdomas vaikas. Mokykla, kurioje skiepijamos vertybės, rodomas šeimos, tėvų tarpusavio ir su aplinkiniais pavyzdys. Neįkainojama tėvų auklėjamoji vertė, nes būtent tėvai suteikia laisvę vaikui pasirinkti, atsirinkti, patirti, pažinti, išmokti, pasirinkti gyvenimo kelią. Kintant gyvenimo sąlygoms (socialinėms, ekonominėms), kinta tėvų ir vaikų tarpusavio santykiai. Todėl tikslinga keisti auklėjamajį pobūdį tokiu, kuris atitiktų šiuolaikį gyvenimą. Svarbu, kad tėvai išklausytų vaikų pageidavimus ir tenkintų poreikius atsižvelgdami į susidariusias aplinkybes, suprasdami vaiką. Tačiau didžiausią įtaką vaikams turi tėvų ir vaikų tarpusavio santykiai, kurie užtikrina darną, teigiamą aplinką, kuri teigiamai veikiai vaiką, kurioje jis jaučiasi mylimas ir saugus, pilnateisis visiuomenės narys.

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Bajoriūnas Z. Šeimos edukologija. Vilnius:”Jošara”, 1997
2. Navaitis G. Lietuvos šeima: psichploginis aspektas. Vilnius, 1999,
3. Rumšienė L. Šeimotyros įvadas. Klaipėda, 2001
4. Seliokienė L. Šeimos pedagogika. Marijampolė, 2004,
5. Kendall Frances Ypatingi tėvai ypatingi vaikai. Vilnius”Andrena”, 20