Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Darbas:

1993 m. Suteikė tarptautinės parašiutizmo tikslaus nusileidimo ir akrobatikos teisėjos kategoriją. Ji tapo pir¬mąja tokio aukšto rango teisėja Lietuvoje.
Labai populiarus Lietuvoje buvo motociklų sportas. Kasmet per Lietuvą nuvilnydavo mo-tokrosų turai. Štai net nelengvais 1991 m. Lie¬tuvos motokroso varžybas stebėjo per 100 tūkst. žmonių. 1992 m. Lietuvoje veikė net 26 motociklų sporto klubai, kuriuose meist¬riškumą tobulino 295 šios sporto šakos mėgė¬jai. Tiesa, jie negalėjo pasigirti gera techni¬ka. Dažnai rungtyniaudavo senais čekiškais ar rusiškais motociklais.
Kasmet vyko Lietuvos motokroso čempio¬natai, Baltijos šalių motokroso pirmenybės, populiarios buvo varžybos Panevėžio, Kėdai¬nių motociklų klubų taurėms laimėti. 1991 m. Lietuvos motokroso čempionate dalyvavo ir rokeriai. Stipriausios Lietuvoje buvo Šiaulių Ginkūnų, „Achilo“, Kėdainių „Vėdavo“, Klai¬pėdos „Kirų“ klubų komandos.
1991 m. Lietuvos motociklų sporto federa¬cija buvo

priimta į Tarptautinę motociklų spor¬to federaciją. Jai pavyko užmegzti glaudžius sportinius ryšius su Lenkijos motorų sąjunga, su Prancūzijos, Italijos, Izraelio motociklų sporto federacijomis. 1994 m. Lietuvos motociklininkų rinktinė debiutavo pasaulio čempio¬nate „Tautų krosas“ ir užėmė 26-ąją vietą. 1993 m. Vilniuje vyko tarptautinės „Policijos motoralio“ lenktynės. Lėšų stoka neleido nu¬vykti Lietuvos rinktinei į rimtas tarptautines varžybas.

Išvados
1. 1959-1985 m. laikotarpiu susiformavo Lie¬tuvos šiuolaikinio sporto organizavimo struk¬tūra, lanksti sporto politika įgalino išugdyti daug gerų trenerių ir sportininkų. Nemažai bu¬vo padaryta ir plėtojant masinę kūno kultūrą. Tačiau sporto pasiekimai nepakankamai bu¬vo susiję su masiniu kūno kultūros judėjimu, todėl daliai Lietuvos gyventojų sportas buvo suvokiamas daugiau kaip emocinis renginys.
2. Nepaisant sudėtingų politinių ir ekonomi¬nių sąlygų, Lietuvos techninės sporto šakos ir toliau buvo plėtojamos. Sporto šakų federaci¬jos ir klubai pagal galimybes ugdė jaunąją kar¬tą, rengė šalies čempionatus ir bandė sėkmę tarptautinėje arenoje.

Literatūra

1. Dulinskas S. Sportas ir valstybė II Istorinė patirtis -sporto ateičiai I Mokslinės konferencijos medžiaga. V, 1993. P. 9.
2. Lietuvos kūno kultūros ir sporto istorija. –V., 1996.
3. Sportas. 1993. Sausio 28.
4. Sportas. 1993. Spalio 21.
5. Sportas. 1990. Balandžio 19.
6. Sportas. 1991. Gegužės 10.
7. Sportas. 1993. Sausio 23.
8. Sportas. 1993. Balandžio 29.
9. Sportas. 1993. Gegužės 1.
10. Sportas. 1993. Gegužės 27.
11. Sportas. 1993. Birželio 5.
12. Sportas. 1994. Gegužės 28.
13. Žilinskas J. Lietuvos sporto mokslo istorijos bruo¬žai II Istorinė patirtis - sporto ateičiai I Mokslinės kon¬ferencijos medžiaga. V, 1994. P. 45.

Komentarai

Paskelbtas petras 1 metai 3 mėnesiai prieš
Kodėl nėra paskelbti tarptautinės klasės sporto meistrai povandeniniam sporte ir kodėl nėra trenerių turinčių tarptautinės klasės sertifikatus pavardžių?