Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Darbas:

jog žmonija per daug išaugo – vėlgi technikos dėka, - kad galėtų sugrįžti į ankstesnį savo raidos etapą. Ji gali eiti tik pirmyn ir privalo, naudodamasi technika, papildžiusi ją nemaža santūrumo doze, ieškoti vaisto savo negalavimams gydyti. Hansas Jonas sako, kad tai ir yra technikos filosofijos pagrindas, jos esmė.
Hansas Jonas taip pat pabrėžia, kad kai kurios techninių veiksmų grandinės – tarp jų ir gyvybiškai svarbios – jau artėja prie tolerancijos ribų, kuriomis vyksta žmonių ekspansija. Techninių veiksmų grandinės ir toliau plėsis, o prie jų greit prisijungs kitos, jei tik technika ir toliau plėtosis dabartiniais tempais.
Hansas Jonas pastebi, kad esame atsidūrę pavojingoje zonoje: “Kai tik bus pasiekta “kritinė masė” vienoje ar kitoje kryptyje, procesas gali pasidaryti nebekontroliuojamas: gali pasireikšti teigiamas grįžtamasis ryšys ir prasidės lavinos pobūdžio procesas, kuriam vykstant nuostoliai

nesulaikomai didės, viršydami bet kokią naudą”. Ką Hansas Jonas turėjo omeny kalbėdamas apie “lavinos pobūdžio procesą”? Na, pavyzdžiui, užtenka vieno dalyko: Žemėje užteršiamas geriamasis vanduo. Toliau prasideda tarsi sniego lavinos artėjimas: masiškai žūsta ne tik žmonės, bet ir didžioji gyvosios gamtos dalis. Nors liks jūros gyventojai, tačiau žmonijos atžvilgiu šis procesas “viršys bet kokią naudą” – žmonija tokiu atveju išnyks.
Arba kitas pavyzdys – atominis karas, kuris gali iš viso susprogdinti Žemės planetą. Tai pavyzdys, kuris kuo puikiausiai įrodo bet kokios naudos viršijimą.
Aptariant tokius klausimus, galime grįžti dar prie vieno svarstymo apie žmonių sąmoningėjimą. Galbūt, kad nebūtų panaudota technika blogiems kėslams, žmoniją privers labai paprastas ir prigimtinis dalykas – savisaugos instinktas?
Kita vertus, kaip sako Hansas Jonas, egzistuoja “technikos sindromo” bruožas. Technika tampa savotiška savarankiška jėga, nes žmonės hipostazuoja savo pačių žinojimo galią. Šios jėgos žengimo pirmyn tartum nebeįmanoma sulaikyti, jai žmonės paklūsta. Kitaip tariant kūrėjas paklūsta savo sukurtam objektui.
Hansas Jonas konstatuoja, kad žmonių laisvei visada turėjo įtakos jų pačių veiksmų sudaiktinimas. Tai rodo ir atskirų individų gyvenimas, ir dar labiau – žmonių kolektyvinė istorija. Žmonija nuo seno yra iš dalies priklausoma nuo savo pačios praeities, tačiau ta priklausomybė apskritai daugiau reikšdavosi kaip stabdančioji, o ne kaip varomoji jėga. Praeitis veikia kaip inercija, kurią paprastai visi įvardija tradicijos sąvoka. Tačiau technikos kūriniai verčia žmones stumtis pirmyn, o ne laikytis tradicijos. Kiekvienas naujas didžiosios technikos