Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Darbas:

buvo aukšto išsivystymo lygio civilizacija, klestėjo kultūra, prekyba, amatai.
Tadžikija yra Vidurinės Azijos valstybė, o šio regiono žmonės yra šnekūs, jautrūs ir atkaklūs. Jie nepamiršta skriaudos ar išnaudojimo ir gali būti kerštingi. Visuomenėje dominuoja vyrai, kaip ir kituose musulmoniškuose kraštuose. Paminėtina tai, jog tadžikai yra religingiausi iš visų Vidurinės Azijos tautybių. Stipri regioninė konkurencija, nes svarbiausi yra klano ar genties interesai, tik paskui tautiniai.
Iš visų Vidurinės Azijos valstybių tik Tadžikijoje kalbama indoeuropiečių šeimos kalba, gimininga persų kalbai. Kitose penkiose – tarpusavyje suprantamomis turkų šnekomis.
Sovietų Sąjunga 1920 m. perbraižė Vidurinės Azijos žemėlapį pagal labai apytikres kalbų vartojimo linijas. Ji tvarkėsi su daugybe išsibarsčiusių klajoklių ir pusiau klajoklių genčių, kurios bastėsi po dykumas ir stepes, remdamasi “skaldyk ir valdyk”

principu. Gentys būrėsi į gyvenvietes ir gyveno kupolo pavidalo veltinio palapinėse, vadinamose jurtomis. Jos migravo sezoniškai, ieškodamos ganyklų arklių, avių ir ožkų kaimenėms.
Istorinės aplinkybės susiklostė taip, jog net penktadalis Tadžikijos gyventojų yra uzbekai. Tokia padėtis natūrali klajokliams, tačiau kalinkite juos tarp dirbtinai nustatytų sienų ir sukursite neramumų bei konfliktų židinį. Iki šiol nebuvo didelių sprogimų, tačiau pantiurkizmo idėja blanksta, stiprėja nacionalizmas ir dėl nevienodų gamtos turtų eksploatavimo vis labiau išsiskiria šalių tikslai.
Tadžikai
Vidurio Azijos respublikos turi daug bendrų kultūrinių ypatumų, nulemtų bendros istorijos. Jų gyventojai daugiau ar mažiau išpažįsta islamo doktriną ir yra itin griežtos moralės, nors tose valstybėse, kur pradėta suvokti, kokie turtingi jie gali tapti vieną gražia dieną, vis labiau plinta pragmatizmas. Stiprus ir antirusiškas nusiteikimas, ir tai nestebina, turint galvoje sovietų vykdytą masinį naikinimą. Apskritai po Antrojo pasaulinio karo Tadžikijos inteligentija vis stipriau juto giminingumą su Afganistano tadžikais ir netgi Irano šiitais. Nemeilę veržliems uzbekams kurstė ir prisiminimai, kad šventieji Vidurinės Azijos kultūros miestai – Samarkandas, Buchara ir Chyva – kadaise priklausė būtent jiems.
Tadžikų kalba
Tadžikų kalba priklauso iranėnų kalbų grupei. Ji vartojama ne tik Tadžikijoje, tačiau iš dalies ir Uzbekijoje, Kirgizijoje, Kazachijoje, Šiaurės Afganistane. Skiriamos 4 tarmių grupės: šiaurės (Samarkando ir Bucharos šnektomis pagrįsta literatūrinė kalba), centro, pietų ir pietryčių. 6 balsinės ir 23 priebalsinės fonemos, sudėtinga asmenavimo sistema, daug analitinių formų, nėra