Ieškoti
:
:
Pamiršote slaptažodį?  Prisijungti>>
(Darbą įkėlė Svečias)

Darbas:

pradinėse mokyklose, taip pat vartoti ją pirmaisiais mokslo metais mokant aritmetikos. Po 1905 m. gerokai pakito krašto švietimas. Valdiška mokykla, tiek pradinė, tiek vidurinė, liko rusiška, bet kaip dalyką joje leista dėstyti lietuvių arba lenkų kalbas. Krašto mokyklose katalikams leista dirbti mokytojais. Jau 1906 m. ketvirtadalis Kauno gubernijos pradžios mokyklų buvo lietuviai. Ilgainiui jų daugėjo. Tiesa, Panevėžio mokytojų seminarijoje, kuri ruošė pradžios mokyklų mokytojus, lietuviai negalėjo sudaryti daugiau kaip 33 moksleivių. Lietuvių kalba kaip dalykas buvo dėstoma daugumoje Kauno ir Suvalkų gubernijų pradžios mokyklų. Šia kalba pirmamečiams moksleiviams leista aiškinti ir aritmetiką. Vilniaus gubernijoje, net ir lietuvių gyvenamose vietovėse, rašto lietuvių kalba mažai kur mokyta. Apskritai 1906–1914 m. valdiškų pradžios mokyklų greitai daugėjo, nors lietuviškų gubernijų švietimui Rusijos valdžia
skirdavo palyginti mažiau lėšų, nei kitų. Privatiems asmenims ir visuomeninėms organizacijoms valdžia leido steigti pradžios mokyklas lietuvių arba lenkų dėstomąja kalba; rusų kalba jose buvo privalomas dalykas. Tiesa, ir šios mokyklos privalėjo laikytis valdžios nustatytų mokymo programų. Daugiausia lietuvių pradžios mokyklų įsteigė minėtos katalikiškos švietimo draugijos: Kauno gubernijoje – „Saulė“, Suvalkų gubernijoje – „Žiburys“. 1910 m. oficialiai veikė apie 70 privačių lietuvių pradžios mokyklų. Buvo įkurti netgi pedagoginiai kursai, ruošiantys tokių mokyklų mokytojus. 1907 m. dvi klasė lietuvių pradžios mokykla atsidarė ir Vilniuje. Bet apskritai Vilniuje, kaip ir visoje Vilniaus gubernijoje, ir dauguma privačių, katalikams skirtų, pradžios mokyklų buvo lenkiškos. Lietuvių mokyklas čia steigti rūpinosi tik 1913 m. įkurta lietuvių švietimo draugija „Rytas“. Iš viso prieš Pirmąjį pasaulinį karą Rusijai pavaldžioje dabartinės Lietuvos teritorijoje veikė apie 900 įvairių tipų pradžios mokyklų. Jas lankė apie 20 mokyklinio amžiaus vaikų, daugiausia berniukų. Kaimuose neužgeso ir daraktorių mokyklos tradicija. Nors ši mokymo forma tebeliko nelegali, bet, panaikinus 1892 m.
taisykles, ji, atrodo, labiau nebebuvo persekiojama. Daugėjo ir vidurinių mokyklų – gimnazijų bei progimnazijų. Jas steigė ne tik valdžia, bet ir privatūs asmenys bei draugijos. Ypač pagausėjo mergaičių vidurinių mokyklų. Dauguma šių mokyklų buvo privačios. 1907 m. „Žiburio“ draugija Marijampolėje įsteigė mergaičių gimnaziją dėstomąja lietuvių kalba. Ji iki 1941 m. buvo vienintelė lietuvių vidurinė mokykla. Tiesa, mergaičių vidurinių mokyklų mokymo programa buvo gerokai siauresnė


Atgal  1  2  3  4  [5]  6  7  Toliau



Skelbimai
 
 
 
NEBRANGIAI RASAU DARBUS  erikadarbai
 
Kokybški rašto darbai  RastoDarbai1
 
 
 
DIPLOMINIAI DARBAI, KURSI  diplominis2012
 
Teisės darbai  Magistrastjt
 
 
Esė ,Referatai,ND  Hesiodas
 




Darnipora.lt