Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Darbas:

priklauso nuo kūno grūdinimo. Sportuojant, grūdinant organizmą nereiktų pamiršti su kokia nuotaika ir mintimis tai darome.
Ne pykdami, o nugalėdami sunkumus su spinduliuojančia šypsena, galima padėti ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Todėl labai svarbu rūpintis ir savo minčių sveikata.
XIX a. pasirodė garsaus Vienos psichiatro R.Krafto-Ebingo knyga “Mūsų nervingas amžius”. Joje labai niūriai vertinama tuometinė žmonijos psichinė sveikatos būklė. Mokslininkas įrodė, kad mokslas ir technika nesuteikia žmonijai laimės,- priešingai žmonės pasidarė irzlūs, nervingi, amoralūs, fiziškai silpni, neištvermingi. Jie nebemoka nuoširdžiai džiaugtis gyvenimu. Girtavimas, rūkymas, karjeros vaikymasis, moralinis palaidumas, nenoras kurti šeimą ir turėti vaikų – tai vis industrializacijos, miesto augimo, civilizacijos padariniai. Žmonijai gelbėti jis rekomenduoja blaivybę, susilaikymą nuo rūkymo ir kitų negerovių, susitaikymą su gamta, kuri prarasta industrializacijos epochoje.
XX a. pradžioje dauguma žmonių

nesudėtingais prietaisais dirbo žemę, jiems padėjo naminiai gyvuliai. Žmogus buvo neatsiejamas nuo gamtos. Gyvenimo tempas buvo lėtas, visiškai nestigo fizinio nuovargio, negrėsė persivalgymas, triukšmas ir informacijos perteklius. XX a. pabaigoje žmogų užgriuvo mokslinės techninės revoliucijos laimėjimai. Vis mažiau tenka dirbti fiziškai, o daugiau protiškai. Nervų sistemai tenka vis didesnis krūvis. Jei nejudame, ji neišsikrauna. O aplinkui – daugybė žalingų veiksnių: visi nuolat skuba, visur spūstis, triukšmas, aplinka užteršta cheminėmis medžiagomis, padidėjusi radiacija ir t.t.
Kokia ateitis? Ar civilizacija nepavers planetos dykuma? Žmogus, nesugebantis atsikratyti niūrių minčių, vis dažniau griebiasi svaigalų, narkotikų ar kitų abejotinų vaistų. Mes dažnai nebespėjame apmąstyti savo poelgių, apdoroti gausios informacijos, nors trumpam atitrūkti nuo rūpesčių ir gerai pailsėti. Esame vieniši, abejingi kitam žmogui, visuomenei. Pamirštame, kad už kitam žmogui suteiktas dvasines vertybes atlyginama dešimteriopai. Todėl reikėtų stengtis neigiamas mintis bei emocijas keisti į šviesias, teikiančias džiaugsmo, optimizmo dvasiškai tobulėti, juk apie ką mes dažniausiai galvojame, toks ir mūsų gyvenimas.

Išvados
Sveikata – ne viskas, bet be sveikatos visa kita – niekas. Šie minties galiūno Sokrato žodžiai, ko gero, bus aktualūs tol kol gyvuos žmonija. Kiekvienas iš mūsų privalome atsakyti į du klausimus: kaip nesugadinti turimos sveikatos ir kokiu būdu bei kokiomis sąlygomis ją stiprinti? Kolegos gyvenkime sveikai!

LITERATŪRA


1. Agadžanianas N., Katkovas A. Mūsų organizmo rezervai. Vilnius „Mokslas“, 1984.
2. Minius V.,Brusokas K. Šeimos daktaras. Vilnius“Avicena“,1995.
3. Tombakas M. Kaip ilgai ir sveikai gyventi. Vilnius „Asveja“, 2002.