Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Darbas:

oro uosto interesų paisymas.

Rinkodara • Rytų rinkose žinomas kaip krovininis oro uostas;
• Bazuojasi “Aviakompanija Lietuva”;
• Oro uoste koncentruojasi šalyje veikiantys oro pašto operatoriai. • Nevykdoma rinkodara;
• Silpnas klientų poreikių valdymas;
• Klientai ateina į oro uostą, bet nėra atvedami;
• 100 km atstumu veikia pagrindinis šalies oro uostas;
• Silpna pozicija šalies keleivių pervežimų rinkoje.
Darbuotojai • Kvalifikuoti techniniai specialistai;
• Ilgametė vadovų patirtis oro uostos valdymo srityje. • Nėra strateginio planavimo/rinkodaros padalinio;
• Vadyba orientuota į oro uosto infrastruktūros valdymą,, bet ne į klientų valdymą.

Technologija • Techniškai geriausiai parengtas Pabaltijyje nusileidimo takas;
• Sukurta bazinė infrastruktūra. • Riboti infrastruktūros pajėgumai aptarnauti keleivius ir krovinius;
• Nėra antro pakilimo tako
• Nusidėvėjusi aerodromo šviesų signalinė sistema
Organizavimas ir administravimas • Pritraukti privatūs paslaugų operatoriai;
• Valstybinės įmonės statusas. • Nevykdomas strateginis planavimas;
• Strateginius sprendimus dėl Kauno oro uosto priima steigėjas – Susisiekimo ministerija;
• Vadybos orientacija į techninių klausimų sprendimą;
• Valstybinė įmonė – aktyvus išorinis reguliavimas.•
IŠORĖS O - GALIMYBĖS T - PAVOJAI
Tiekėjai • Atskirti turto

valdymą (valstybės) ir oro uosto operatoriaus (privačią) veiklą;
• Į Kauno oro uostą ateis stiprus operatorius. • Nėra kvalifikuotų vietinių oro uosto paslaugų operatorių;
• Per maža ekonominė nauda operatoriams norint pradėti veiklą Kauno oro uoste
Rinkos vystymas • Tramplinas oro kroviniams tarp Vakarų ir Rytų;
• Oro krovinių iš Rytų (Rusijos, Azijos) paskirstymo vieta į Vakarus;
• Tarpinis sustojimas pristatant oro krovinius Pabaltijui;
• Multimodalinio pervežimo vystymas regione: oro ir automobilių transportas;
• Perimti turizmo srautų į/iš Lietuvos aptarnavimą;
• Kauno oro uosto žinomumo didinimas užsienio šalių verslo bendruomenės tarpe. • Keleivių oro pervežimai koncentruosis Vilniuje;
• Lietuvos rinka būtų vertinama kaip ES periferinė rinka;
• Oro pervežimų projektų įgyvendinimas labai imlus laikui;
• Lietuvos vežėjai neturi lėšų logistikos centrams steigti – atnaujina parkus.
Konkurentai • Išlaikyti specializaciją oro krovinių aptarnavime • Lietuva turi per daug tarptautinių oro uostų;
• Lietuva nėra tranzitinė šalis antžeminiam pervežimui;
• “Aviakompanija Lietuva” persikels į Palangos oro uostą;
• Kroviniai iš šalies gabenami keliais į užsienio oro transporto centrus.
Technologija • Griežti ES reikalavimai dėl triukšmo, saugumo ir pan.
Pasikeitimai politikoje • “Open sky”;
• Dvimiesčio Vilnius-Kaunas idėjos įgyvendinimas. • Tradicinių aviakompanijų lobizmas;
• LR Vyriausybės patvirtinta politika Kauno oro uosto atžvilgiu – orientacija į krovinių pervežimą;
• Oro pervežimai ES nėra prioritetinė sritis transporte;
• Neaiškus oro pervežimų sektoriaus reguliavimo santykiai tarp Lietuvos ir ES.
Pasikeitimai ekonomikoje • Spartus Lietuvos BVP augimas – skatina tarptautinę prekybą;
• Kauno regiono ekonomikos atsigavimas. • Lietuvoje veikiančių avialinijų privatizavimas – liks 1 dominuojanti užsienio kompanija;
• Lietuvoje nėra stambių importuojamų./eksportuojamų oro krovinių vartotojų;
• 1/3 šalies ekonomikos potencialo sutelkta Vilniaus regione;
• Silpnos ekonominės prielaidos atsirasti naujai keleivių pervežimų aviakompanijai Lietuvoje.
Vartotojų pasikeitimai • Pigių skrydžių aviakompanijos atsiradimas Lietuvoje;
• Oro keleivių srauto augimas iki ES lygio (30 proc. nuo šalies gyventojų skaičiaus). • Lietuva ES pragyvenimo lygį pasieks po 30 metų;
• Pigų skrydžių aviakompanijų veiklos sąlyga - >80 proc. reisų apkrovimas.

2 PRIEDAS


Valstybės įmonės „Kauno aerouostas“ struktūros schema