Darbas:
naudoti atlikimą gerinančius vaizdinius.6. Nuolatinė savistaba.
7. Nerimas
Sėkmingi sportininkai:
- priima nerimą kaip sporto dalį
- suvokia, kad tam tikras nerimo laipsnis gali padėti jų sportiniam
pasirodymui.
- žino, kaip sumažinti nerimą, kai jis tampa per stiprus, tuo pat metu
nemažindami. veiklos intensyvumo.
Dauguma nerimo pasireiškimų yra susiję su laukimu ir sukelta vidinių
priežasčių. Šiek tiek nerimo gali padėti per varžybas ir treniruotes. Jei
nerimo per daug, jis gali neigiamai paveikti pasirodymą, sumažinti
pasitenkinimą varžybomis, sukelti nuovargį, padidinti traumos tikimybę.
Ką daryti?
1. Žinoti, koks neigiamas per didelio nerimo poveikis (raumenų įsitempimas,
išsiblaškymas)
2. Savarankiškai įvertinti nerimą keliančias situacijas
3. Nerimo kontrolė: atsipalaidavimo mokymas, raktiniai žodžiai, kvėpavimo
pratimai, priešvaržybiniai ritualai, vaizdiniai.
4. Nuolatinė savistaba ir savireguliacija
8. Emocijos
Sėkmingi sportininkai:
-
kaip dalį sportinės patirties.
- Sugeba panaudoti šias emocijas tobulėjimui
Pagrindinės emocijos yra postūmis greitai veikti. Tai pyktis, liūdesys,
baimė, džiaugsmas, meilė, nuostaba, pasibjaurėjimas, gėda. Kai kurios
emocijos gali pagerinti motyvaciją, jėgą, greitį, koncentraciją, kitos -
paveikti priešingai. Emocijos gali paskatinti mus veikti drąsiai ar
atsargiai
Ką daryti?
1. Ugdyti suvokimą, kokios emocijos kokiose situacijose patiriamos.
2. Įvertinti, ar šios emocijos pagerina sportinį pasirodymą, ar tam trukdo.
3. Emocijų reguliavimo taktika gali būti tokia: nuolatinis savęs
stebėjimas, vidinė kalba, raktiniai žodžiai, vaizdiniai, kitų žmonių
pagalba, situacijų imitavimas.
4. Nuolatinė savistaba.
9.Koncentracija
Sėkmingi sportininkai:
- žino, į ką jiems verta kreipti dėmesį kiekvienų rungtynių ar sportinių
situacijų metu.
- yra išmokę išlaikyti dėmesį ir nepasiduoti blaškymams (vidiniams ar
ateinantiems iš aplinkos)
- sugeba atgauti dėmesio koncentraciją, jie ji prarandama per varžybas.
- yra išmokę būti "čia ir dabar", nesižvalgant nei į praeitį, nei į ateitį.
Koncentracija apima visų kitų mentalinių įgūdžių panaudojimą, tai gal būt
svarbiausia iš jų, kuomet kalba eina apie didelį sportinį meistriškumą.
Ką daryti?
1. Praktikuoti savianalizę jūsų sporto šakai būdingose situacijose. Kada
koncentracija išlaikoma? Kada prarandama? Kas tai sąlygoja?
2. Išmokti minčių blokavimo
3. Išmokti minčių perjungimo
4. Raktiniai žodžiai
5. Situacijų imitavimas
6. Nuolatinė savistaba
Išsamesnį daugelio čia paminėtų sąvokų, metodų paaiškinimą, vertingų
pavyzdžių galima rasti 1999 m. išleistoje R. Martenso knygoje "Sporto
psichologijos vadovas treneriui"
Komentarai