Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Darbas:

jai; nuosavybės teisę turi lydėti ir pareiga. Scholastikai taip pat neigia palūkanas, nes jas draudžiąs šv. Raštas, bet leidžia kai kurias išimtis. Teisinga kaina jie laiko tokią, kuri įgalina gamintoją tinkamai gyventi, bet neišnaudoja vartotojo. Jie pripažįsta valstybei teisę tam tikrais atvejais reguliuoti kainas. Tačiau apskritai scholastikų teorijoje vyrauja mintis, kad kainą nustato gamybos išlaidos.

• Naujaisiais amžiais ekonominės idėjos nepasitenkina filosofine etikos sritimi ir eina į praktinių valstybės problemų sritį. XVI a. tautinis sąmonėjimas, atsipalaidavęs nuo feodalizmo, nukreipia dėmesį į valstybės galios ugdymą. Naujosios idėjos žinomos merkantilizmo vardu, siekia turtingos valstybės. Eksportas skatinamas, o importas varžomas, kad krašte daugiau liktų tauriųjų metalų. Keliama aktyvaus prekybos balanso mintis, reikalaujama plėsti pramonę ir prekybą, skatinti gyventojų prieauglio didėjimą.

Prieš pasyvią scholastinę doktriną statomas ekonominis aktyvumas.

Tikrosios ekonomikos mokslo tėvu ir klasikinės mokyklos įkūrėju laikomas Adam Smith. Jo 1776 veikalas “Wealth of Nations” yra pirma rimta pastanga ekonomiką atskirti nuo etikos, politikos ir teisės mokslų. A. Smith remiasi natūralinių ekonominių reiškinių dėsningumu ir taiko įį ne tik žemės ūkiui, bet visam ekonominiam gyvenimui. Jis nagrinėja darbo esmę, jo pasidalinimą, pajamų susidarymą, kapitalo problemą, ekonominės politikos sistemas. Tautos darbą jis laiko turto šaltiniu. Daug reikšmės teikia tautiniam ir tarptautiniam darbo pasidalinimui,įmanomam tik esant laisviems mainams. Smith suformuoja vertės ir kainos teorijas: vertę nustato gamybos kaštai (cost), o kainą – pasiūlos ir paklausos santykis. Ūkinės veiklos motyvu Smith laiko asmens interesą ir skalbia, kad atskirų asmenų ūkinės naudos siekimas, kelia visumos gerovę. Smith remia ūkinės veiklos laisvę, net tik laisvame ūkyje vartotojas gaunąs pigių prekių, gamintojas galįs reikšti savo iniciatyvą, o darbininkas dirbti ten, kur daugiau moka. Tik kai kuriais atvejais Smith pateisina valstybės kišimąsi į ekonominį gyvenimą).
Karl’as Homann’as į pirmą vietą savo teorijoje pastato konkurencijos principą, kuris yra vedančiąja tema visoje jo etinėje sistemoje. (Vienas iš šiandieninės ekonominės etika kūrėjų yra Karl Homann (gim. 1943). Jis pirmasis Vokietijoje įkūrė ekonominės etikos katedrą.)
Ūkinės veiklos vystymas ir gamybos didinimas yra skirti žmonių poreikiams tenkinti. Ekonominio gyvenimo tikslas nėra vien tik gėrybių gausa ir išaugęs pelnas ar galybė; ekonominis gyvenimas pirmiausia turi tarnauti žmonėms ir visam žmogui ir visai žmonijai. Savais