Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Darbas:

tyrimai“; Structural Business Statistics,
Eurostat
Nagrinėdami MVĮ sukurtos bendrosios pridėtinės vertės pasiskirstymą pagal
ekonominės veiklos rūšis matome, jog 2000–2002 m. didžiausią bendrosios
pridėtinės vertės dalį sukūrė prekybos, pramonės ir paslaugųMVĮ.
8.Mažų ir vidutinių įmonių sukurta bendroji pridėtinė vertė pagal įmonių
ekonominės veiklos rūšis 2000–2002 m., %
[pic]
Šaltiniai: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės,
VšĮ „Statistikos tyrimai“
Analizuodami MVĮ sukurtos bendrosios pridėtinės vertės pasiskirstymą pagal
įmonių teisines formas 2000–2002 m. akivaizdžiai pastebime, jog didžiausią
MVĮ bendrosios pridėtinės vertės dalį sukūrė uždarosios akcinės bendrovės
(UAB) ir akcinės bendrovės (AB) - 78,1%. Reikšmingas individualių įmonių
(IĮ) ir ūkinių bendrijų vaidmuo kuriant bendrąją pridėtinę vertę. Minėtos
įmonės 2002 m. sukūrė 16,8% visos MVĮ sukurtos bendrosios pridėtinės
vertės. Kitų teisinių formų įmonių vaidmuo buvo mažai reikšmingas.
9.Mažų ir vidutinių įmonių sukurta bendroji pridėtinė vertė pagal įmonių
teisines formas 2000–2002 m., %
[pic]
Šaltiniai: Statistikos departamentas

prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės,
VšĮ „Statistikos tyrimai“
Naudota literatūra:

1. Liongina Juozaitienė ir Jurga Staponkienė ,,Verslo ir vadybos įvadas”
2003 m.
2. Z. Gineitienė, D. Korsakaitė, M. Kučinskienė, J. Tamulevičius ,,Verslas”
2003 m.
3. E. Bagdonas ir E. Kazlauskienė ,,Biznio įvadas”
4. www.svv.lt
Išvados

Smulkiojo ir vidutinio verslo įtaka ekonomikai nuolat auga.
Informacinių technologijų plėtra ir vykstantys globalizacijos procesai
kelia kokybiškai naujus reikalvimus versluiš Konkurencinėje aplinkoje galės
išsilaikyti tik tos įmonės bei ekonomikos šakos, kurios bus pasiruošusios
nuolat keistis ir tobulėti, sugebės perimti ir išplėtoti tarptautinę verslo
ir valdymo patirtį, adaptuoti modernias technologijas ir pritraukti
kapitalą.
Labai reikšmingos yra vyriausybės garantijos, duodant paskolas smulkiems
verslams, nuolaidos kredituojant smulkų verslą, kurios pasireiškia
palankiomis palūkanomis ir kitomis lengvatinių kreditų formomis.
Yra ir kita medalio pusė. Statistika rodo, kad du iš trijų naujai
pradėtų verslų žlunga per pirmuosius 4-is metus; aplamai išsilaiko tik
vienas iš 4-ių pradėtų verslų.
Metai iš metų (išsivysčiusiose šalyse) smulkiojo verslo pagamintos
produkcijos ir suteiktų paslaugų apimtys mažėja.
Ataskaitos rodo, kad ekonominių sunkumų laikotarpiai daug labiau
paveikia smulkųjį verslą negų stambųjį. Be to, smulkiojo verslo pajamos
mažėja greičiau, todėl žlugimo grėsmė artesnė, ir kuo mažesnė firma tuo
daugiau galimybių jai sužlugti.
Kokios pagrindinės smulkiojo verslo problemos šiuo metu? Jos yra 4-
ios: mokesčiai, lėta apyvarta, dideli paskolų kaštai ir kitų firmų
konkurencija.
Kita vertus, smulkiojo verslo atstovų išradingumas, įgalina nedideles
firmas greičiau ir sėkmingiau reaguoti į besikeičiančias aplinkybes. Šios
naujovės yra naujų darbo vietų ir naujų galimybių šaltinis.
Taigi verslo aplinka Lietuvoje nėra pakankamai palanki. Pirmiausia,
nekaupiama ir nesisteminama medžiaga apie SVV problemas. Dėl nuolat
besikaitaliojančios teisinės ekonominės bazės daugelis gyvena šia diena,
neturėdami rimtos savo verslo padėties ir perspektyvos analizės, nekuradami
ilgalaikių planų. Be to, daugelis neturi sudarę verslo planų, nesupranta jų
būtinumo. Dėl to jų veikla chaotiška, remiasi daugiausia intuicija, dažnai
iškyla problemų, kurių buvo galima išvengti planuojant verslą.