Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Darbas:

kad smulkusis ir vidutinis
verslas yra vienas yra vienas iš aštriausių gyvybingos rinkos ekonomikos
,,kampų”, nes ši veiklos forma sukuria palankesnes sąlygos verslininkystei
ir verslo kūrybai. Pasaulinė patirtis įrodė, kad be smulkiojo verslo įmonių
rinkos ekonomika negali funkcionuoti, nei tobulėti.
Anksčiau mažos įmonės buvo tik daugelio žmonių noro įkurti savo
verslą rezultatas, o pastaruoju metu tokių įmonių kūrimą inicijuoja ir
skatina tiek pati valstybė, tiek stambios kompanijos, kurios patiki SVV
įmonėms įvairių produktų gamybos organizavimą ir užtikrina aktyvų jų
dalyvavimą rinkos procesuose. Didelės dalies smulkių ir vidutinių įmonių
veikla yra susijusi su stambiomis kompanijomis rangos, subrangos
sutartimis, franšizės kontraktais. Dažnai stambiosios įmonės tampa
smulkiųjų klientėmis, o šios – stambiųjų tiekėjomis. Ekonominiu

požiūriu
yra naudinga, kai smulkios įmonės ir stambios kompanijos papildo vienos
kitas.
Be to, smulkusis ir vidutinis verslas padeda augti komercinei
kultūrai. Išsivysčiusioje rinkos ekonomikos šalyse su vis dažniau verslas
suprantamas kaip karjera ir gyvenimo įprasminimas bei galimybė realizuoti
savo kūrybinius sumanymus, o mokymas ir švietimas verslo klausimais tampa
didele visuomenės veiklos dalimi.
Lietuvoje SVV sektoriaus įtaka ekonomikai palaipsniui irgi didėja.
2002 m. SVV įmonės sudarė 95% visų įmonių, jų eksportas sudarė daugiau kaip
22% visų įmonių eksporto, importas 37%. SVV sektoriuje sukuriama trečdalis
šalies BVP, ten dirba apie trečdalį visų dirbančiųjų. SVV steigimą ir
veiklą tiesiogiai reguliuoja daugiau kaip 300 norminių teisės dokumentų, jų
veiklą kontroliuoja nuo 25 iki 80 valstybinių įstaigų ir tarnybų.
1. Verslininkystės raida Lietuvoje

Remiantis įvairiais istoriniais šaltiniais galima teigti, kad
smulkiuoju verslu Lietuvoje žmonės vertėsi jau feodalizmo laikotarpiu.
Lietuvoje buvo nemažai vietinių bei užsienio šalių amatininkų, pirklių.
Verslo plėtimąsi lėmė palankios geografinės sąlygos, Lietuvo vadovų
politika.
Nuo 1918 m. verslininkystės raidos sėkmę lėmė ekonominė ir politinė
laisvė. Pirmais Lietuvos nepriklausomybės metais verslai pradėjo kurtis net
be pradinio kapitalo.
Tarpukario Lietuvos ūkinė veikla buvo privati, išskyrus nedidelę
dalį, priklausančią krašto apsaugai: aviaciją, šaudmenų fabrikus, ginklų
taisymą. Nebuvo valstybinio turto privatizavimo problemos, niekas
nekoordinavo verslo veiklos.
Šalyje buvo 300 tūkst.