Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Aprašymas:

Darbas:

Turinys

1. Įvadas…....................................................................................................................2

2. Mokslas kaip spėjimai ir paneigimai........................................................................2

3. Mokslas kaip įsitikinimų tikslas...............................................................................4

4. Paradigmos ir toliau.................................................................................................4

5. Išvados......................................................................................................................6

6. Literatūra..................................................................................................................6


1 Įvadas

Baconas rašo, kad tyrinėtojai panašūs į skruzdes, nes jie tik renka ir naudoja. Dogmatikai yra panašūs į vorus,

nes jie mezga savo tinklus panaudodami tam savo pačių seiles. Bitės žengia vidurio keliu, nes jos renka savo medžiagą iš sodų ir laukų gėlių ją perdirbdamos savo pačių jėgomis. Filosofiją galima irgi prilyginti šiems palyginimams. Ji nesikliauja vien protu ir jo galia, ji nesitenkina vien surinkta istorijos ir mechaninių ekspertų medžiaga, pilnai panaudojant savo darbe. Filosofija kaupia tai, kas yra perdirbta ir pakeista supratimo.
Vadovaujantis šiomis vaizdžiomis frazėmis galima teikti, kad formalios sistemos ir abstrakčios teorijos yra labai panašios į voratinklius ir negali pateisinti racionalistų viltį, kad jos atspindi realią, būtinąją pasaulio tvarką. Tuo tarpu grynieji empyrikai, kurie tik renka ir naudoja , nepajėgia suprasti teorijos reikšmės. Pačios racionaliausios šiuo atžvilgiu yra bitės, kurios sugeba surasti kelio vidurį, kas reikštų, kad pažinimas vienaip ar kitaip yra teorijos ir patyrimo junginys, kuriame kiekvienas komponentas papildo kitą.
Idėja, kad žinios turi remtis „pamatais“, ypač rado supratimą ir pritarimą moderniojoje filosofijoje, kuri teigia, kad nieko negalima pažinti įrodymų ar liudijimų būdu, jei ko nors negalime pažinti tiesiogiai, be įrodymų ar liudijimų. Manoma, kad negali būti nieko tikėtina, jei nesama nieko tikra..Dauguma mūsų žinių yra išvestinės, nes kiekvienas įrodymas remiasi išvedimo taisykle.
Negalima nepastebėti, kad Becono pastaba apie protą, išsakyta, kad jis apdoroja ir perdirba gaunamą medžiagą, panaudodamas savo paties galią ( kaip bitė) kelia daug problemų dėl objektyvumo. Protas traktuojamas kaip aktyvus pradas ieškant tiesos, bet nedarant įtakos atrastoms objektyvioms tiesoms. Čia protas sulyginamas su fotoaparatu, registruojantis daiktus