Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Aprašymas:

Darbas:

ŠILUMINĖ TARŠA
Šiluminės ir atominės elektrines, kitos elektros energiją bei šilumą tiekiančios ir naudojančios įmonės į aplinką išskiria daug šilumos. Paprastai elektrinių agregatams vėsinti naudojamas natūralių gamtinių telkinių vanduo, kuris vėliau į juos gražinamas.
Į tuos telkinius (jie vadinami aušintuvais) išleidžiamas šiltas vanduo, ypač jei jame esti biogeninių, toksinių ir kitų medžiagų, trikdo ekosistemų biologinę pusiausvyrą: prisiveisia pataogeninių, pavojingų infekcijų sukėlėjų, nepageidaujamų organizmų, trukdančių normaliai eksploatuoti jėgaines. Pakyla aušintuvo vandens temperatūra, daugiau jo išgaruoja, vasarą nusenka vandens lygis, kinta jo hidrocheminės savybės, aplinkos mikroklimatas, paspartėja biogeninių medžiagų apykaitos procesai (eutofikacija), prastėja sanitarinė vandens būklė.
Lietuvoje didžiausią antropogeninį šiluminį poveikį platina atominių (Ignalina) ir šiluminių

(Elektrėnai) elektrinių aušinimo baseinais tapę vandens telkiniai. Pavyzdžiui, dirbant vienam Ignalinos AE energetiniam blokui šildoma apie 12 km2 Drūkščių ežero akvatorijos, veikiant dviems - iki 42 km2. Vandens temperatūra paviršiniame jo sluoksnyje iki 2,5 -3 - pašildyto vandens išleidimo zonoje ir iki l m ežero akvatorijoje, kurią veikia šiluminė tarša pakilo 3- 4 laipsniais. Todėl dabar jo išgarauoja iki 64,8 mln m3 per metus. Be to kinta ežero biota, atsiranda naujų rūšių nyksta senosios. Tik pradėjus veikti Ignalinos AE (1984), Drūkščių ežere pakito planktoninių organizmų įvairovė: per labai trumpą laiką beliko vos 19% anksčiau aptinkamų fitoplanktono rūšių, jo biomasė sumažėjo 5 -l Okartų, 2,5 karto sumažėjo zooplanktono kiekis ir biomasė, pastebimai pradėjo nykti šaltamėgių organizmų rūšys. 1987 m., paleidus antrąjį AE bloką, šiluminė tarša dar labiau padidėjo. Pagausėjo planktoninių organizmų įvairovė, pradėjo vyrauti šiltamėgės rūšys. Ežere vykstantys biologiniai procesai, kurie yra nebūdingi kitiems Lietuvos vandens telkiniams, rodo, kad hidroekosistema tebėra nestabili. Labai sužėlė aukštesnieji vandens augalai (makrofitai), ypač sekliose vietose ir šilto vandens išleidimo zonoje.
Šiluminė tarša mažinama įvairias būdais. Paprastai vengiama telkti vienoje vietoje, prie to paties vandens telkinio pramonės ir energetikos įmones, išleidžiančias daug pašildyto vandens. Pačiose įmonėse rekomenduojama hermetizuoti šilumą skleidžiančius agregatus, šilumos ir garo tiekimo linijas, statyti vandens aušinimo saugyklas ir kartotinio naudojimo sistemas, patariama vandenį aušinti oru (oru šaldomais Helerio įrenginiais, aušinimo bokštais). Atliekamą šilumą stengiamasi