Ieškoti
:
:
Pamiršote slaptažodį?  Prisijungti>>
(Darbą įkėlė Svečias)

Darbas:

procesai.
Sapropelio sluoksnio storis būna įvairus: nuo kelių iki 18 metrų. Kaupimosi greitis labai priklauso nuo vandenyje esančio augalinių ir gyvulinių organizmų kiekio. Vandens telkiniuose, kuriuose gausiai želia augalija, nuosėdos per metus sudaro keletą centimetrų. Šios nuosėdos yra labai purios, tiesiog kabo vandenyje, bet vėliau greitai supuola , irsti.
Sapropelis gali būti įvairių spalvų. Spalva turi didelę reikšme įvertinant sapropelį, nes rodo, kiek jame yra organinių medžiagų. Žalsva spalva rodo esant chlorofilą, oranžinė – karotiną, žydra – vivianitą, pilka – kalkių priemaišas, juoda arba greitai tamsėjanti – geležį. Išsiurbtas iš ežero sapropelis greitai oksiduojasi ir netenka natūralios spalvos.
Vienas būdingiausių sapropelio požymių – tai jo koloidinė struktūra. Organinia koloidai gali absorbuoti daug vandens – nuo 70 iki 97 %. Dėl koloidinės struktūros sapropelis pasižymi maža filtracija.
Sapropelis turi ir specifinių savybių: Lėtai sausėja, sunkiai išgarindamas vandenį, o išdžiūvęs pasidaro visiškai kietas, netgi sumaltas į miltelius nesugeria vandens ( išskyrus karbonatingą atmainą ). Tačiau peršalęs sapropelis tampa purus, gana greitai išdžiusta iki 30 – 35 % drėgnumo.
Sapropelis turtingas įvairiomis mikrofloros, ypač bakterijų. 1g sapropelio randama nuo keleto šimtų iki dešimčių milijonų baltymus skaidančių bakterijų, isisavinančių mineralinį azotą, ir dešimtys milijonų oligonitrofilų. Mažokai arba visai nerandama aktinomicetų, celiuliozę ardančių mikroorganizmų.
Ežerų sapropelis yra daug turtingesnis mikroflora negu sapropelis, esantis po nusausintomis durpėmis. Sapropelyje, patalpintame vėdinamuose sėsdintuvuose, mikroorganizmų padaugėja 10 ir daugiau kartų. Patekęs į dirvožemį, sapropelis suaktyvina mikroorganizmų veiklą, taip pat biocheminius procesus.

Naudingųjų iškasenų gavyba
sausio 1 d.
Naudingoji iškasena 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003
Nafta, mln. t 0,115 0,161 0,212 0,277 0,232 0,316 0,471 0,434
Gydomosios durpės, mln. m3 0,001 0,001 0,002 0,003 0,003 ... 0,001 0,001
Durpės, mln. t 0,249 0,266 0,284 0,196 0,380 0,259 0,259 0,491
Sapropelis, mln. t - - - - - - - -
Klintys, mln. t 1,376 0,963 1,109 1,323 1,060 0,850 0,894 0,986
Dolomitas, mln. m3 0,247 0,245 0,475 0,540 0,735 0,524 0,384 0,632
Opoka, mln. t 0 0 0 - - - - -
Anhidritas, mln. t - - - - - - - -
Kreidos mergelis, mln. t 0,007 0,004 0,004 0,013 0,001 0,001 - -
Molis, mln. m3 0,296 0,193 0,239 0,263 0,247 0,177 0,171 0,202
Smėlis ir žvyras, mln. m3 3,670 2,628 3,520 4,987 4,939 4,494 3,615 4,888

________________________________________
Išžvalgytų naudingųjų iškasenų ištekliai
sausio


Atgal  1  [2]  3  4  5  6  7  8  Toliau



Skelbimai
 




Darnipora.lt