Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Darbas:

kovos epizodai. Antai eilėraštyje “Liūtai” pasakojama, kaip į duobę, kur laikomi keturi liūtai, įstumiamas žmogus. Liūtai puola jo draskyti: lyg pajutę savo krašto dvelgsmą, dykumos, girių, kalnų ir pajūrio liūtai pradeda laižyti pasmerktajam kojas - įstumtasis buvo pranašas Danielis.
Rašytojas gausiai naudoja įvairias menines priemones: nuo paprasčiausių epinių paralelių, metaforų iki sudėtingų simbolių bei alegorijų ir sunkiai suprantamų vizijų. Trumpą biblinį ar istorinį faktą išradingai apipina poetine išmone, vaizdais, dažnai pasitelkia mažai žinomas senųjų laikų realijas.
V. Hugo poezija nebuvo tokio subtilaus

jautrumo kaip A. de Lamartino, ji neturėjo tokios filosofinės gelmės kaip A. de Vinji, tačiau ji buvo tokia įvairiapusė ir gausi, kad šis poetas ilgam liko sektinas pavyzdys, vienas populiariausių Prancūzijos poetų. V. Hugo poezija skambėjo itin aktualiai įvairiais ano meto istorijos tarpsniais, nes ji labiau nei kiti ir greičiau sureaguodavo į politinio ir visuomeninio gyvenimo pokyčius. Savo poezijoje poetas gebėjo išreikšti asmeninio gyvenimo išgyvenimus, todėl jo poetinėje kūryboje itin glaudžiai susipynę tai, kas visuomeniška, ir tai, kas intymu, asmeniška.

7
Literatūros sąrašas:

Bartkus G. Prancūzų romantizmo poezija., Gimtasis žodis, 2002/2, 19 psl.
Bartkus G. Romantinės poezijos viršūnėje., Gimtasis žodis, 2002/3, 17 psl.
Bartkus G. Tremties ir vėlyvoji poezija., Gimtasis žodis, 2002/4, 9 psl.
Petraitytė A. Tarp klasicizmo, romantizmo ir realizmo., Šiaurės Atėnai, 1999/24, 5 psl.
Petraitytė A. Tarp klasicizmo, romantizmo ir realizmo., Šiaurės Atėnai, 1999/25, 5 psl.
Romantizmas Vakarų literatūroje., VU, 2000.

8