Darbas:
būti aukščiau daugumos. Mažuma yra tobula, intelektuali ir nepasiduodanti populizmui.Konkurencinės elitistinės demokratijos indikatoriai:
a) Parlamentinė valstybė su stipria vykdomąja valdžia.
b) Konkurencija tarp politinio elito ir partijų.
c) Parlamento dominavimas.
d) Valdžios sukaupimas lyderio rankose.
e) Biurokratija: nepriklausoma ir gerai paruošta administracija.
Elitistiniam metodui taikyti reikalinga industrinė visuomenė menkai informuotas arba išvis neinformuotas elektoratas, politinė kultūra, toleruojanti nuomonių skirtumus. Elitas negali būti valdomas masių – nei rinkimais nei kokiomis kitomis kontrolės formomis. Jis daug geriau nei masės gali priimti politinius sprendimus. Jis kvalifikuotesnis: geriau informuotas, labiau racionalus ir išauklėtas.
3.3.3 PLIURALIZMAS
Tipiškas pliuralizmo arba pliuralistinės demokratijos modelis yra tam tikras idealas, susietas su tam tikra šalimi tam tikru laiku. Pliuralistai teigia, kad nuomonių ir idėjų gausumas visuomenėja sukuria dominuojančios ideologijos vakuumą.
Pliuralizmo sistemoje ypač sustiprėja interesų grupių pozicijos – siekdamos sau naudos jos ieško galimybių
Kelios pliuralizmo sąlygos:
a) Valdžia pasidalinta tarp daugybės visuomenės grupių.
b) Balansas tarp aktyvaus ir pasyvaus piliečio sudaro pakankamą erdvę politiniam stabilumui.
Pliuralizmas tai lyg patiekalas iš daugybės ingredientų. Visuomenę o tuo pačiu ir valdžią sudaro daugybė skirtingų grupių ir grupių atstovų. Kiekvienas jų atstovauja savo interesus, todėl atrodo, kad neįmanoma prieiti prie bendro, visiems priimtino sprendimo, tačiau taip nėra, nes tokia padėtis sudaro sąlygas skirtingoms grupėms konsoliduotis, ieškoti sąlyčio taškų, siekti susitarimo.
3.3.4 TEISĖTA DEMOKRATIJA
Teisėta demokratija (legal democracy) – demokratija didžia dalimi paremta įstatymu ir jo galia. Mažumos principas yra efektyvus ir laukiamas kelias, siekiant apsaugoti individus nuo savavališkos valdžios ir taip užtikrinti laisvę. Politiniam, kaip ir ekonominiam gyvenimui, itin svarbu individo laisvė ir iniciatyva, tačiau tam, kad mažumos valdžia funkcionuotų teisingai ir protingai, būtinas įstatymo palaikymas.
Teisėtos demokratijos charakteristika:
a) Konstitucinė valstybė, su ryškiu valdžių atskyrimu, sumodeliuota pagal anglo-amerikietišką modelį.
b) Įstatymo valdžia.
c) Minimalus valdžios kišimasis į pilietinę visuomenę ir privatų gyvenimą.
d) Laisva rinka.
Pagrindinės teisėtos demokratijos sąlygos:
1) Efektyvi politinė lyderystė, vedama liberalių principų.
2) Perdėtų biurokratinių taisyklių minimizavimas.
3) Interesų grupių vaidmens apribojimas.
4) Kolektyvizmo grėsmės mažinimas.
LITERATŪROS SĄRAŠAS
Dahl R. A. Demokratija ir jos kritikai. Vilnius, Amžius, 1994.
Held D. Models Of Democracy. Cornwall, 1995.
Toliušis Z. Demokratija ir jos priešai arba Demokrato katekizmas. Vilnius, Lituanus, 1990.
Vyriausioji enciklopedijų redakcija. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, II dalis. Vilnius, Mokslas, 1977.
http://www.mokslo.centras.lt
Komentarai