Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Darbas:

ypatybes dažniausiai būna gana sunku. Žinoma, kad XII–XIX šimtmečiais dideli arba kažkuo išsiskiriantys potvyniai Lietuvos upėse kilo 1128, 1198, 1205, 1206, 1217, 1221, 1358, 1363, 1377, 1420, 1427, 1440, 1468, 1481, 1562, 1578, 1583, 1589, 1590,1612, 1615, 1618, 1621, 1625, 1647, 1649, 1666, 1688, 1700, 1709, 1715, 1727, 1738, 1740, 1744, 1751, 1771, 1795, 1807, 1829, 1837,1845, 1885, 1888 ir 1889 metais (Barisas, 1977).
Išsamesnės žinios apie potvynius sukauptos tik pradedant XIX amžiumi, pradėjus stebėti vandens lygio režimą. Pirmosios hidrologijos stotys Lietuvoje įkurtos 1812–1820 metais Nemuno žemupyje: Rusnėje, Tilžėje ir Smalininkuose. Todėl daugiausiai žinoma apie potvynius, kilusius Nemuno deltoje. Trečiame XX amžiaus dešimtmetyje Lietuvoje buvo sparčiai plečiamas hidrologijos stočių tinklas. Pradedant šiuo laikotarpiu atsiranda daugiau informacijos apie mažesnių upių potvynius.
Žinoma, kad, be Nemuno deltos, nuo potvynių ypač kentėjo Kauno miestas, esantis Nemuno ir Neries santakoje. Miestą potvyniai niokojo 1715, 1811, 1829, 1855, 1906, 1926, 1931, 1934, 1940, 1942, 1946, 1947, 1951 ir 1958 metais. Potvynio vanduo užliedavo didelę Kauno senamiesčio dalį ir padarydavo miestui daug žalos. Didžiausias žinomas potvynis Kaune kilo 1946 metais, kada per žiemos ledonešį Nemune ir Neryje susidarę ledo sangrūdų, kurios atšalus orams dar sutvirtėjo. Ledo sangrūdų aukštis siekė 4,5 metro. Staigiai pradėjus tirpti sniegui ledo sangrūdų ties Kaunu patvenktose Neries ir Nemuno upėse vandens lygis kovo 25 dieną pasiekė neregėtą aukšti – 748 cm virš posto nulio. Antras pagal aukštį 1951 metų potvynis buvo 1,1 m žemesnis. Per 1946 metų potvynį buvo nuplauta 10 vienaukščių namų, apgadinta daug Kauno senamiesčio pastatų, žuvo žmonių. Nuostoliai įvertinti keliais milijonais rublių (Barisas, 1977).
Kad sumažėtų potvynių daroma žala, Kaune jau nuo ketvirto XX amžiaus dešimtmečio buvo pradėti statyti pylimai. Jie šiek tiek sumažino potvynių pavojų. Tai paaiškėjo per 1940 metų potvynį. Žemiau Neries žiočių dešiniame Nemuno krante supiltam pylimui sulaikius potvynio vandenį, padidėjo vandens srauto energija pylimais apsaugotoje atkarpoje, ir čia srautas pralaužė susidariusias ledo sangrūdas. Tačiau žemiau šio ruožo vandens srauto energijai sumažėjus, Nemune vėl susidarė ledo sangrūdos, ir upė užtvindė Zapyškio miestelį (Kolupaila, 1940b). 1959 metais pastačius Kauno hidroelektrinę, katastrofinių potvynių grėsmė Kaunui sumažėjo iki minimumo, nes aukščiau miesto susidarė didelis vandens telkinys – Kauno marios (plotas – 63,5 km2, turis – 462 mln. m3), kuris akumuliuoja pavojingą miestui Nemuno potvynio piko

Komentarai

Paskelbtas sandra 2 metai 2 mėnesiai prieš
noretusi kad butu aprasyta apie potvyniu zala gamtai ir zmogui