Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Darbas:

grobikus išvijus iš Lietuvos, P. Cvirka vienas pirmųjų grįžo į gimtąją žemę. Ne ilsėtis ir nurimti, ne vien džiaugtis pasiektu laimėjimu, bet stoti į entuziastingą darbą ir kovą dėl Tarybų Lietuvos atstatymo, karo jai padarytų žaizdų išgydymo.
Sunku įsivaizduoti kitą žmogų, kuris būtų taip giliai ir nuoširdžiai džiaugęsis kiekvienu tarybinės liaudies pasiektu laimėjimu. Jį džiugino kiekvienas naujas atstatytas namas, nors tai ir menkiausias pastatas būtų, o naujai paleisto į darbą fabriko ar įmonės gausmas atnešdavo jam tikro džiaugsmo šventę.
1945 metais, kada mūsų respublikos kaime smarkiai paaštrėjo klasinė kova, kada sumuštosios buržuazijos likučiai, tautos atmatos, buržuaziniai nacionalistai niekšingai griebėsi ginklo prieš tarybinius žmones, P. Cvirka, partijos pavestas, vienas pirmųjų išvažiavo į kaimus su paskaitom, pranešimais, aiškinamuoju

žodžiu.
Po kurio laiko P. Cvirka pradėjo įtemptai rašyti romaną, pavadintą „Upė negrįžta“.
Palikęs nors ir labai dar negausūs romano rankraščiai rodo, kad P. Cvirka buvo užsimojęs duoti išsamų pokarinio Tarybų Lietuvos gyvenimo vaizdą. Ir nėra abejonės, kad šis romanas būtų buvęs vienas didžiausių naujosios tarybinės literatūros laimėjimų. Paskutinės prieš mirtį parašytos novelės – „Deputatas“, „Pabučiavimas“, „Daina“ ir kitos – aiškiai rodo, kokiu gilumu jis juto naujuosius tarybinius laikus, kaip ryžtingai mokėjo vaizduoti juos savo kūryboje. Šios novelės lieka kaip gražiausias darbo pavyzdys tarybiniams lietuvių rašytojams.
Be galo atsidavęs liaudžiai, neišsemiama meile mylįs savo Tarybinę Tėvynę, griežtai principingas kūryboje ir darbe, kietas ir nepalenkiamas visiems tarybinės liaudies priešams, neatlaidus nusiminėliams ir panikuotojams – toks buvo jis, šviesus mūsų žmogus, įžymus rašytojas bolševikas P. Cvirka.
1947 metų gegužės 2 dieną rytą aplėkė Vilnių skaudi žinia: mirė talentingas lietuvių tarybinės literatūros kūrėjas, rašytojas ordininkas Petras Cvirka. Mirė staiga, nelauktai ir netikėtai, pėsčiom nuėjęs nakčia į ligoninę.
Parašė tris romanus: „Frank Kruk“ (1934), „Žemė maitintoja“ (1935), „Meisteris ir sūnus“ (1936). Ypač dideli jo nuopelnai lietuvių novelistikai – išėjo rinkiniai „Saulėlydis Nykos valsčiuje“ (1930), „Kasdieninės istorijos“ (1938). Savo knygomis „Cukriniai avinėliai“ (1935), „Nemuno šalies pasakos“ (1948) ir kitomis P. Cvirka užima labai svarbią vietą vaikų literatūros istorijoje