Darbas:
m. dirigentų gretoj pasirodė nauja pajėga - Vytautas Marijošius. Po pasisekusio debiuto, dar porą metų dirigavimo meną studijavęs Prahoje, V. Marijošius, 1936-1944 m. muzikiniu požiūriu yra paruošęs puikiai pasisekusių premjerų (pvz. Verdi “Otello”) ir davęs eilę operinių atnaujinimų. 1941 -44 m. jis buvo Valst. Operos teatro meno vadovas. Greta liet. dirigentų nepriklausomos Lietuvos Valst. Operos teatre yra atskiras operas statę, ar tik kaip gastrolieriai pasirodę, ir būrys žinomų užsienio dirigentų, kurių tarpe minėtini Em. Cooper, Scherchen, N. Malko, A. L. Wolff, I. Dubroven, A. Coates, F. v. Hoesslin, D. Titelberg ir kt.· Valst. Op. Teatro chormeisteriu nuo 1920 12 31 iki 1944 06 15 buvo kompozitorius Julius Štarka (1894 - 1960). Jo vadovaujamas choras per keletą metų pasiekė aukštos chorinio dainavimo kultūros ir buvo laikomas vienas pačių geriausių operinių chorų Pabaltijy. J. Štarkos pavaduotoju, o drauge
· Po vieną kitą op. veikalą pastatė režisieriai K. Glinskis, A. Sutkus, A. Rūsteikis, B. Dauguvietis, A. Oleka - Žilinskas, St. Dautartas, A. Zauka, J. Stumbras nuo pat pradžios buvo nepakeičiamas rež. padėjėjas. Greta savų režisierių, atėjusių iš dramos teatro ir neturėjusių patyrimo op. statymo darbe, ilgesnį laiką Lietuvoj dirbo kviestiniai režisieriai, daugaisia rusai emigrantai : N. Viekovas, N. Tichomirovas, D. Arbeninas ir T. Pavlovskis. Pastarasis be eilės pasaulinių op. veikalų, nepaprastai stilingai pastatė A. Račiūno operą “Trys talismanai”. Greta T. Pavlovskio nuo 1931 m. nuolatinis operos režisierius buvo Petras Oleka, ypač liet. autorių operų pastatymuose bandęs ieškoti savaimingų lietuvių vaidybos formų.
· Nepriklausomoje Lietuvoje Valst. Operos teatre visi veikalai buvo dainuojami lietuvių kalba. Išimtį sudarydavo tik solistai gastrolieriai, kuriems būdavo leidžiama dainuoti savo ar operos originalo kalba. Kaip operinių libretų vertėjai nusipelnė F. Kirša, B. Sruoga, K. Binkis, M. Vaitkus, A. Sidabraitė (E. Žalinkevičiūtė), A. Kutkus ir kt. 1934 - 1942 m. nuolatinis operų vertėjas buvo Stasys Santvaras.
· Dekoratyviniu menu, be vienos kitos išimties (Bizet “Carmen” dekoravo Benoit, Rimskij - Korsakovo “Carą Saltaną” Gončarova, Gradą Kitežą Korovinas, Verdi Aidą, Saint - Saenso Samsoną ir Dalilą Liberts), rūpinosi V. Didžiokas, V. Dubeneckis (1920 - 1925), M. Dobužinskis (1925 - 1939), A. Galdikas, P. Kalpokas, O. Dubeneckienė - Kalpokienė, A. Varnas, S. Kudokas, J. Gregorauskas (dekoracijų dirbtuvės vedėjas), K. Šimonis; vėliau jaunesnieji dailininkai V. Andriušis, L. Truikys, V. Dobužinskis, S. Ušinkas, Č.
Komentarai