Darbas:
išskiriami fakultatyvieji objektai. Fakultatyviaisiais objektais yra pripažįstami tie teisiniai gėriai, kurie nėra būtini atitinkamo nusikaltimo sudėties požymiai. Į šį objektą galima atsižvelgti sprendžiant bausmės individualizavimo klausimus. Tačiau jis nelemia nusikaltimo kvalifikavimo, taip pat nepanaikina veikos baudžiamumo.4. OBJEKTYVIOJI NUSIKALTIMO PUSĖ
4.1. Objektyviosios nusikaltimo pusės samprata
Objektyvioji nusikaltimo pusė – tai išorinė pavojingo kėsinimosi, kuriuo pažeidžiami baudžiamojo įstatymo teisiniai gėriai, pasireiškimo pusė. Kiekvienas nusikaltimas turi daug jį individualizuojančių bei apibūdinančių jo objektyviąją pusę požymių. Baudžiamajame įstatyme numatyti požymiai, apibūdinantys išorinę kėsinimosi pasireiškimo pusę, sudaro nusikaltimo sudėties objektyviąją pusę.
Prie požymių, apibūdinančių objektyviąją pusę, priskiriami:
1) pavojinga veika, pasireiškianti veikimu ar neveikimu;
2) nusikalstamos
3) priežastinis ryšys tarp veikos ir atsiradusių pasekmių;
4) nusikaltimo padarymo laikas, vieta, būdas, įrankiai, priemonės bei kitos objektyvios aplinkybės.
Iš šių objektyviosios pusės požymių visų konkrečių nusikaltimų sudėčių būtinasis požymis yra tik veika. Visi kiti išvardinti požymiai gali ir nebūti numatyti konkrečiose nusikaltimų sudėtyse. Tačiau neįmanoma įsivaizduoti nusikaltimo padarymo be atitinkamo būdo, be numatyto laiko ar vietos. Vieta, laikas, būdas, pasekmės yra būdingi kiekvienam nusikaltimui, tačiau konstruodamas konkrečias nusikaltimų sudėtis įstatymo leidėjas į vienas iš jų įtraukia aukščiau paminėtas aplinkybes, o į kitas – neįtraukia. Tačiau dėl būtinų ir papildomų objektyviosios pusės požymių egzistuoja ir kita nuomonė. Anot jos, būtinieji konkrečios nusikaltimo sudėties objektyviosios pusės požymiai, be veikos, yra nusikalstamos pasekmės ir priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių.
Kadangi tas pats nusikalstamas tikslas gali būti pasiekiamas labai įvairiomis pagal savo išorinę pasireiškimo formą veikomis, tai konstruojant nusikaltimų sudėtis įstatymo leidėjui reikia rasti bendrines sąvokas, apibūdinančias objektyviosios nusikaltimo pusės požymius.
Apibūdindamas įstatyme objektyviąją nusikaltimo sudėties pusę įstatymo leidėjas vienais atvejais nusikalstamą veiką susieja su pasekmėmis, kitais – reglamentuoja atsakomybę tik už pačią veiką. Remiantis objektyviosios nusikaltimo sudėties pusės konstrukcijos ypatybėmis, visos nusikaltimų sudėtys skirstomos į materialiąsias ir formaliąsias.
Įstatymo leidėjas paprastai dažniausiai aprašo išorinius kėsinimosi požymius, nes realiai išskirti žmogaus veiklos
Komentarai