Nacionalizmas - Puslapis 9

(Darbą įkėlė Svečias)

Darbas:

nacionalistinių koncepcijų
legitimavimo ir veikia pažintines nuostatas bei kultūrą.

1.2. Kultūrų konfliktai.
Modernizavimas gali paskatinti nacionalizmą ir per kultūrines poveikio
priemones, pirmiausia, išryškindamas „kultūrų kovą“. Net jei ekonominį
mobilumą dar galima laikyti nepasiekusiu pakankamo laipsnio, kad jis būtų
reikšmingas nacionalizmo tyrimui, kultūrinis mobilumas, t. y. kultūros,
pirmiausia masinės, artefaktų cirkuliacija jau yra reikšminga. Ji ima
skatinti reikalavimus apsaugoti „savo“ kultūrą, arba, kaip sako Smitas,
„tautinio kultūrinio atsinaujinimo reikalavimus“[17].
Pirmiausia tai taikoma supervalstybių, tiksliau, Jungtinių Valstijų,
atžvilgiu, tačiau įmanomas ir bendresnis, ir siauresnis apibūdinimai. Bet
kuriuo atveju, šis „atsinaujinimas“ susijęs su kultūrine priešprieša ir
siekimu „grįžti

prie vietinių kūrybiškumo šaknų“ ir atgaivinti „dėmesį
istoriniam ir kultūriniam tapatumui“[18]. Toks tapatumas dažnai belieka tik
paviršutinis ir dirbtinas, tačiau pakankamas stiprinti nacionalistines
ambicijas.
„Masinės“ ir „aukštosios“ kultūrų distinkcija taip pat yra svarbi
nacionalizmo perspektyvos požiūriu. Būtent aukštosios kultūros lemia
tarpkultūrinius ginčus, nes tik jos vienos, Gelnerio teigimu, išlieka
industriniame amžiuje[19]. Tačiau industrinės aukštosios kultūros gerokai
supanašėja dėl bendro pažinimo ir bendro pasaulinės ekonomikos pagrindo.
Gali būti, kad būtent aukštoji kultūra neleis kultūriniams skirtumams
skatinti konflikto tarp ekonomine gerove besiskiriančių grupių, nes
barjerai naudotis „vyraujančia ekonomiškai efektyvia aukštąja kultūra“
mažėja iki tol, kol kultūra nebeleidžia užčiuopti politinių ir etninių
pasidalijimų. Vis dėlto Gelneris yra įsitikinęs, kad tokiam kultūrų
bendrėjimui egzistuoja ribos, ir „sunku įsivaizduoti dvi dideles,
politiškai gyvybingas, tinkamas būti nepriklausomomis kultūras,
sugyvenančias vienuose politiniuose namuose ir pasitikinčias vienu
politiniu centru, turinčiu palaikyti abi kultūras ir joms tarnauti tobulai
ir visiškai nešališkai“[20]. Net jei įsivyraus vieninga ekonomika ir bus
apribotas politinis suverenitetas, vargu ar bus protinga nepaisyti
kultūrinių skirtumų, galinčių nesunkiai sukelti naujas nacionalizmo bangas.

Todėl modernizacijos procesas negali būti laikomas vaistu nuo
nacionalizmo. Atvirkščiai, ekonomiškai, politiškai ir