Nacionalizmas - Puslapis 8

(Darbą įkėlė Svečias)

Darbas:

o kartu ir priklausomybės nuo didžiųjų šalių, kurios
importuoja specializuotą produkciją. Ekonomikos protekcija, tiesa, gali
būti susijusi ir su kur kas siauresniais vienos grupuotės siekimais
išlaikyti resursų kontrolę vietos biurokratijos rankose ir vietinę karjeros
sistemą.
Modernizacijos procesai pakeitė ne tik ekonominę, bet ir, pirmiausia,
politinę valstybės vietą pasaulinėje sistemoje, tačiau ir čia nesumažino
nacionalizmo reikšmės. Kaip teigia Entonis Smitas (Anthony Smith),
valstybių santykiai tapo žymiai globališkesni, tačiau jos — tegu ne visos,
o dažniausiai tik didžiosios — liko pagrindiniais sistemos veikėjais. Todėl
nacionalistinės ambicijos nebuvo pakeistos platesnio masto identitetais, o
atvirkščiai, pačios išsiplėtė[14].
Kita aptarta galimybė yra ideologinis nacionalizmo išsisėmimas. Jei
jau industrializavimas skatina nacionalistinius

jausmus, tai kokiomis gi
sąlygomis jie gali būti visiškai įgyvendinti, ir ar jie bus įgyvendinti
tuomet, kai industrializavimas bus užbaigtas? Smitas tokį nacionalizmo
išsisėmimą vadina „patenkintu nacionalizmu“ ir teigia, kad jis niekada
galutinai nepasiekiamas. Nacionalizmas, siekdamas „normalumo“, pavyzdžiui,
tapti pripažintam tarptautinės bendruomenės ar sukurti vakarietišką
visuomenės struktūrą bei organizacijų modelį, tuo pat metu stengiasi likti
autentiškas, unikalus ir išsiskiriantis, o šios savybės niekada negali būti
„patenkintos“ galutinai. Kitaip sakant, normalumas kaip priemonė užtikrinti
unikalumą konfliktuoja su pačiu unikalumu[15].
Pagaliau, „brandi industrinė visuomenė“ nepasiekiama be nevaržomo jos
narių mobilumo, o tai, pasak Gelnerio, yra viena iš sunkiausiai sprendžiamų
problemų. Skirtumai tarp turinčiųjų ir neturinčiųjų jau yra sukūrę
nacionalistinę įtampą, kuri savo ruožtu varžo tolesnį mobilumo didinimą.
Toks varžymas, kaip implikuoja Gelnerio analizė, nacionalizmo nebesukuria,
vien todėl, kad šis jau yra. Nepaisant to, ši situacija svarbi, kadangi
nacionalistinės pretenzijos reikšmingai apriboja industrializavimo
galimybes.
Todėl modernizavimas nesugebėjo panaikinti ekonominių ir politinių
nacionalizmo prielaidų, o neretai tik dar labiau jas sustiprino.
Nacionalizmas liko ir metodinis socialinių mokslų pagrindas, nes tyrimai
paprastai apsiriboja „visuomenėmis“ ar „valstybėmis“ kaip „natūraliai“
apibrėžtomis nacionalinių valstybių sienomis ir savybėmis[16]. Toks
teorinis pagrindimas irgi prisideda prie