Nacionalizmas - Puslapis 8

Darbas:

jungia
asimiliuotus piliečius nors jie ir nebuvo būtent tokie patys, jie papildė
vienas kitą. Tai pabrėžia ir individualias teises ir įsipareigojimus.
Tačiau kas nutiks tuomet, kai nacionalinė valstybė visiškai išnyks?
Atrodytų, jog logiškai seka, kad jei nacionalinė valstybė išnyks dėl
globalizacijos, nėra daugiau sprendimų kaip tik kalbėti apie nacionalinės
visuomenės agoniją. Kol globalizacija sukuria socialines, ekonomines,
ekologines problemas tai globalizacija, kuri laidoja nacionalinės valstybės
pagrindus, kaip vieneto, kuris saugo jų pilietybę, pašalindama/atitolindama
ją nuo tokių problemų sprendimo. Atrodo, kad nacionalinės valstybės
žlugimas iššauks tokį kaleidoskopą, kuriame stebima kaip kultūrinis
tapatumas yra suskaldomi į begalę legitimių fragmentų. Tapatumas daugiau
nebus sudarytas iš politinių partijų, darbo sąjungų ar kitokių
organizacijų. Tapatumas asocijuosis su socialinėmis grupėmis,
reprezentuojančiomis skirtingas mažumas, egzistuojančias kiekvienoje
srityje.
Socialinis, etninis ir kultūrinis palikimas kelia daugelį klausimų
tokių kaip, kaip regioninė arba globali integracija įvyks simboliniame
lygyje. Universalus tapatumas, bendras visoms šalims bus įmanomas jei bus
pripažintas jų pačių heterogeniškumas.
Jei kalbame apie pilietybę, atrodo svarbu pabrėžti, kad tik su
regioniniais susitarimais, nekalbant apie produkcijos ir vartojimo
internacionalizavimą, trokštama “pasaulinė pilietybė” gali palikti tolimu
tikslu. Globalizuojamame pasaulyje iškylančios problemos yra labiau
kultūrinės, o ne politinės ar ekonominės. Visiškai yra įmanoma, kad
konfliktas, kylantis tarp skirtingų pagrindų sukurs labai nepastovią
situaciją.
Globalizacija, kuri reiškiasi pasaulio homogenizacija, tampa
nesuprantama be išsamios įvairumo, kurią ji apima, analizės. Vyraujanti
kryptis link “interkultūralizmo” reikalauja ištirti vietos bendruomenės
svarbumą.
Žmonių visuomenė patiria stiprų stresą, kuris yra besikeičiančios
pasaulio ekonomikos poveikio rezultatas nacionalinei ekonomikai. R.Weiner
komentuoja šiuolaikinę tarptautinio kapitalizmo padėtį: “sistema yra
apimanti visą pasaulį dėl kapitalizmo dinamikos, kaip veikiančios visose
srityse - ekonominėje, monetarinėje, finansinėje, technologinėje ir
kultūrinėje.
Nacionalinė valstybė reprezentuoja tokį procesą, kur esmės lygyje
parodomas išsivystymas teritoriškai apibrėžtoje skirtingų interesų ir
socialinių grupių perimetrą ir simboliniame lygyje - simbolių ir reikšmių
kūrimą, kurios generuoja bendro identiteto jausmą, kuris ir saugąs šį
vienetą nepaisant įvairių pilietinės visuomenės interesų. Šie bendrai
suformuoti simboliai sukuria vieningumo jausmą ir kultūrinio tapatumo
kolaboraciją.
Tautos simboliai gali būti suprantami kaip jėgos sritis, kurioje gali
būti išrautas kultūrinio tapatumo jausmas. Tai koncepcija, kurią turime
turėti omenyje, kai ketiname atspindėti regionalizacijos, kaip
globalizacijos aspekto, kultūrinę įtaką.
Šie tvirtinimai leidžia mums ieškoti schemos, kuri leistų mums
suprasti kaip globalizacijos procesas veikia ekonomiką, politinę struktūrą
ir tautų bei regionų kultūrą. Mus domina būtent kurie visuomenės aspektai
tampa “globalizuotais” ir kas lieka vis tik atskira po globalizacijos
įtakos.
Nors visuomenės globalizacija yra faktas, ji negali būti suprasta be
jos antrininkės fragmentacijos. Pastebimas ne tik nacionalinės valdžios
autoriteto sumažėjimas, bet ir sprendimų kitimas, sprendimų susijusių su
atskirais vienetais.
Be to reikia susidaryti nuomonę apie masinių informacijos priemonių
kultūrinį turinį, plaukiantį iš daugianacionalumo. Ši sklaida už
nacionalinių ribų efektyviai veikianti tam, kad nutrauktų pastarąją ir
homogenizuotų kiekvienos tautos ir žmonių, turinčių tapačią kiekvienam
kultūrą, kasdienybės paternus.
Ekonominė, politinė ir kultūrinė transnacionalizacija reiškia
nacionalinės valstybės silpnėjimą, deteritorizacinį procesą, globalios
pilietinės visuomenės pasirodymą, simbolių iš nacionalinio į
internacionalinį lygį perkėlimą ši rezoliucija teigia, kad nacionalinės
valstybės išnykimas yra neišvengiamas ir globalizacijos procesas tai
pagreitins.
Bet yra priežastis manyti, kad universali homogenizacija yra
neįmanoma. Mažumų pasirodymas yra ženklas, kad skirtumai vis tik
egzistuoja, kad fragmentacija išlieka ir kad skirtumai yra konvertuojami į
nelygybę pasaulio scenoje. Kaip Lanni (1992) pastebi, “kai nacionalinė
valstybė silpninama dėl intensyvaus globalizacijos proceso, iškyla kita
realybė, globali visuomenė… įvairi ir nesuderinama…”
Dėl to, kad valstybės pilietinė visuomenė nėra homogeniška todėl taip
pat ir nauji identitetai dėl globalizacijos nebus homogeniški. Identitetų
pliuralizacija