Nacionalizmas - Puslapis 7

(Darbą įkėlė Svečias)

Darbas:

labiausiai
integruojančia struktūra išlieka valstybė. Politikai ji suteikia
universalumo ir visuotinumo pobūdį, ir tai įvardijama vidaus ir tarptautine
politika. Todėl analizuojant moderniosios valstybės šiuolaikinės politikos
pobūdį, jos kilmės mechanizmą, svarbu suvokti pačios valstybės paskirtį,
galimybes ir perspektyvos tendencijas.
Modernizacijos tendencijos kėlė vilčių, kad atsiras pasaulinė
visuomenė, kur tautinis identitetas virs vienu pasauliniu identitetu. Buvo
įvardijamos dvi galimybės: visuotinė modernizacija ir švietimo išplitimas
sumažins nacionalizmo patrauklumą; perėjus prie visiškai industrializuotos
visuomenės bus įgyvendinti nacionalizmo tikslai, todėl jis arba išvis
išnyks, arba taps technine ideologija. Visgi kol kas nacionalizmas neišnyko
ir net tam tikrais atvejais sustiprėjo.
Nacionalizmo patrauklumas nesumažėjo dėl modernizacijos.

Šie procesai
vyksta netolygiai, todėl atsiranda pavojus, kad nevienodai pasiskirstę
ištekliai sukels nepasitenkinimą tarp mažiau „privilegijuotų“ regionų. Dar
viena proga identifikuoti save su tam tikra etnine grupe yra kova dėl
ribotų išteklių su kitomis panašiomis grupėmis, kurios iki tol buvo labiau
izoliuotos. Kaip nurodo Ernestas Gelneris (Ernest Gellner), „modernizacijos
banga, užliedama pasaulį, užtikrina, kad kone kiekvienas vienu ar kitu metu
turės pagrindo jaustis, jog su juo elgiamasi neteisingai ir jog jis gali
identifikuoti kaltininkus kaip kitos „tautybės“ žmones. Jeigu jis gali ir
pakankamai aukų identifikuoti kaip žmones, tos pačios „tautybės“ kaip ir
jis pats, gimsta nacionalizmas“[13]. Todėl industrializavimas tik paskatina
nacionalizmą, aktyvindamas paramą „savo“ etninei grupei, konkuruojančiai
dėl netolygiai pasiskirsčiusių išteklių su „kitų“ grupėmis arba kovojančiai
su „kitais“, jau turinčiais tuos išteklius. Tai gali tapti itin svarbiu
veiksniu tuo atveju, kai ekonominė nelygybė atvers jau seniai
egzistuojančius politinius lūžius, ypač turint omeny faktą, kad jau
sulaukusios nepasitenkinimo savo atžvilgiu, t. y. pirmaujančios valstybės
gali dar geriau pasinaudoti palankesnio starto teikiamais pranašumais.
Valstybės reikšmė industrializuotame pasaulyje, anot Gelnerio, iškyla
ir kaip besikuriančios ekonomikos proteguotojos vaidmuo. Nacionalistinė
valstybė yra ne vien kultūros globėja, bet ir ekonomikos saugotoja, ypač
kai jai tenka vystyti savo ekonomiką, kuriant savo tautą iš vieno
specializuoto gyventojų sluoksnio, taigi stengiantis