Nacionalizmas - Puslapis 6

(Darbą įkėlė Svečias)

Darbas:

artilerijos pabūklų, 6,5 tūkst. karo lėktuvų, o Rusija atitinkamai -
9 tūkst., 4,5 tūkst. ir 1600. Rusijos europinėje dalyje yra 0,45 mln.
kareivių ir karininkų, o NATO karines pajėgas Europoje sudaro 3,6 mln.
žmonių. Todėl Rusija ypač skausmingai reaguoja į NATO plėtrą, ypač į
Baltijos valstybių integraciją į šią transatlantinę gynybinę struktūrą.
Postmoderniosioms valstybėms suverenitetas nėra didžiausia vertybė, o
esminiu dalyku tampa tarpusavio pasitikėjimas ir galimybė kontroliuoti kitų
šalių ginkluotąsias pajėgas[12]. R. Kuperio manymu, postmoderniosios
valstybės susitelkė Vakarų Europoje. Jų esmę adekvačiausiai atskleidžia
Europos sąjungos atsiradimas. Vietoj to, kad matytų vienas kitame
potencialius priešus, besistengiančius suklaidinti kaimynus dėl savo
tikslų, valstybės maksimaliai atviros, \"skaidrios\", teritoriniai
apribojimai

joms ne tokie svarbūs. Jos gali paaukoti tam tikrą dalį savo
suvereniteto, kad būtų įtvirtintas savitarpio pasitikėjimas, tuo tikslu
sukurta daugybė viršnacionalinių organų, nustatančių elgesio taisykles. JAV
R. Kuperis taip pat priskiria prie postmodernių valstybių, bet su viena
svarbia sąlyga - skirtingai nuo Vakarų Europos šalių, ji nesijaučia
pažeidžiama (iš kurios bebūtų pusės ir kieno bebūtų) ir todėl budriai saugo
savo nepriklausomos valstybės statusą, kuri vaikšto ten, kur panorėjus.
Visgi net ir tarp sąjungininkų kyla nesutarimų, nes JAV prezidentas
Džordž V. Bush pasiryžęs teikti pirmenybę Nacionalinės priešraketinės
gynybos sistemos (NPG) sukūrimui. Europos valstybės neremia šio plano, nes
vengia naujų ginklavimosi varžybų. Daugelis europiečių ginčija grėsmės
rimtumą, nerimauja dėl išlaidų, abejoja, ar technologija kada nors suveiks,
ir labai atsargiai vertina tarptautines pasekmes, ypač dėl ginklų kontrolės
ir santykių su Rusija bei Kinija. Grėsmė kitų šalių branduolinėms pajėgoms
mažina bendradarbiavimo tarp skirtingų sistemų valstybių galimybes.
Sąjungininkai europiečiai neturi bendrų interesų NPG atžvilgiu, tačiau juos
vienija noras palaikyti stabilius santykius su Rusija, išlaikyti ginklų
kontrolės mechanizmą ir išvengti ginklavimosi varžybų. Siekis užkirsti
kelią valstybių tarpusavio konfliktams, išreikštas Helsinkio konferencijos
Baigiamajame akte ir naujo šimtmečio pradžioje įgauna naują prasmę, nes
labai dažnai valstybių vidaus reikalai tampa užsienio valstybių įtakos
objektu.
Tačiau ir moderniojoje - demokratinėje visuomenėje politiką