Darbas:
1987. p. 23.[6] Prie tokios metodikos pasekėjų priskiriamas Jurgenas Chabermas.
[7] Smito manymu visi nacionaliniai identitetai turi savyje bendrą etninį
kontekstą.
[8] Michael Billig (1995) savo studijose nurodė kelius, kuriuose tautinė
kultūra atsiskleidė kaip įprastas, arba, jo terminais \"banalus\" fenomenas,
reprodukuotas per bendro jausmo diskursus.
[9] Cooper R. Is there a New World Order? // Prospects for Global Order.
Vol. 2. L., 1993. P. 8. Купер Р. Постмодернистское государство и мировой
порядок. M., \"Демос\"., 1996. p. 25. Pagrindinė R. Kuperio idėja yra ta, kad
1989 m. buvo žymūs ne tik \"šaltojo karo\" pabaiga,
balanso\" epocha. 1945-1989 metų periodas tęsė šabloną, priimta nuo
Vestfalio laikų. Tik dabar jėgų balansas tarp įvairių Europos valstybių
koalicijų, neleidžiančių atsirasti naujai valstybei hegemonui, pasikeitė į
bipoliarinį pasaulio skilimą. 90-aisiais metais prie jo griuvėsių atsirado
trys valstybių kategorijos: nemoderniosios (\"pasenusios\"), moderniosios
(\"šiuolaikinės\") ir postmoderniosios (\"postšiuolaikinės\").
[10] Cooper R. ten pat.
[11] Купер Р. p. 39.
[12] Купер Р. p. 27.
[13] Gellner E. Tautos ir nacionalizmas.— V., 1996. P. 178.
[14] Smith A. D. Nacionalizmas XX amžiuje.— V., 1994.— P. 238.
[15] Žr. ten pat.— P. 235—236.
[16] Žr. ten pat.— P. 242—243.
[17] Ten pat.— P. 235.
[18] Ten pat.
[19] Gellner E. Op. cit.— P. 185.
[20] Ten pat.— P. 188.
[21] Žr.: Smith A. D. Op. cit.— P. 236—237.
[22] Žr.: Gellner E. Op. cit.— P. 180.
[23] Giddens A. The Consequences of Modernity. Cambridge., 1990. p. 187.
[24] Giddens A. Beyond Right and Left; The Future of Radical Politics,
Cambridge., 1994. p. 47.
[25] Žr.: Smith A. D. Op. cit.— P. 243—244..
[26] Ten pat.— P. 245.
[27] Ten pat.— P. 246.
[28] Ten pat.
[29] Ten pat.— P. 247.
[30] Ten pat.— P. 248
Komentarai
Paskelbtas XBOY 1 metai 2 mėnesiai priešNEKLAUSIKIT Tu KVAILU NACIONALISTU.
Paskelbtas 7 metai 5 mėnesiai prieš
Sis darbas labiau tiktu kursiniui, nei referatui. Darbas neblogai parasytas.
Komentarai