Nacionalizmas - Puslapis 12

(Darbą įkėlė Svečias)

Darbas:

Modernizavimo tendencijos sukūrė internacionalinę visuomenę —
visuomenę, kur koegzistuoja, ir neturi grėsmės išnykti, daugelis
nacionalizmų. Pats internacionalinės visuomenės buvimo faktas, taigi ir
internacionalizmas, atrodo, nesumažino nacionalizmo. Kas tuomet yra
nacionalizmo priešininkas ir kokios yra grėsmės nacionalizmui?
Internacionalizmas, kaip jį aiškina Smitas, yra tiesiog kitų tautų
nacionalizmo pripažinimas, įteisinimas ir jo institualizavimas globaliniu
mastu. Toks internacionalizmas legitimuoja nacionalizmą, iškovojo jam
pripažinimą ir netgi riboja „legitimias“ nacionalizmo variacijas. Jis
pripažįsta tik tam tikros formos, visuotinai pripažintų nacionalinių
valstybių nacionalizmą, atmesdamas naujų darinių — etninių grupių ar
nacionalistinių sąjūdžių, metančių iššūkį esamai tarptautinei nacionalinių
valstybių

sistemai — nacionalistines ambicijas. Šitoks nacionalizmas yra iš
principo priešiškas bandymams suskaidyti arba sustambinti sistemos vienetus
— taigi priešiškas separatizmui iš vienos pusės ir susivienijimo, arba „pan-
“, judėjimams iš kitos. Pastarieji taip pat laikomi metą iššūkį esamai
sistemai, griauną istorinius ir teisinius jos pagrindus. Toks
internacionalizmas todėl yra nacionalizmų sambūvio pavidalas, tačiau tik
tam tikros rūšies nacionalizmų, tuo sukeldamas įtampą su kitokio masto
reikalavimais[25].
Internacionalizmas, slopindamas nevalstybinį nacionalizmą ir remdamas
vienus tautinius darinius kitų sąskaita, kartu skatina nevalstybinio masto
— etninių ir susivienijimo judėjimų — ambicijas. Separatistiniai ir „pan-“
judėjimai siekia tapti tos pačios tarptautinės sistemos dalimi, remiami
kurios nors iš nacionalinių valstybių. Jie prisideda prie „legitimaus“
nacionalizmo atgimimo, stiprindami vyraujančių etninių grupių sentimentus
kylančio separatizmo akivaizdoje.
Todėl nacionalizmas ir internacionalizmas vienas kitą skatina:
separatistiniai judėjimai verčia stiprinti tarptautinę sistemą, kuri savo
ruožtu sukelia dar didesnį secesionistų nepasitenkinimą. Bet kuris
konfliktas ir vietiniu, ir sisteminiu lygiais stiprina su juo susijusių
gyventojų grupių tautinę savimonę[26].
Todėl internacionalizmo negalima laikyti nacionalizmo priešu; kaip
teigia Smitas, tikrasis nacionalizmo priešas yra kosmopolitizmas.
Svarbiausios jo išraiškos yra supranacionalistinės tendencijos, tad nebent
jos galėtų reikšti nacionalizmo pabaigą. Tokios tendencijos