Nacionalizmas - Puslapis 11

(Darbą įkėlė Svečias)

Darbas:

veikti kaip susikertančių
identitetų pliuralistinė karalystė, išlaikanti ideologinį atstumą nuo
valstybės, padarė ją labai svarbia socialinės geopolitinės teorijos
kategorija[24].
Visų pirma, pastangos perdirbti pilietinę visuomenę kultūriškai
dominuojančiuose pasaulio regionuose (spauda vis dar daugiausia
Amerikietiška) tikriausiai turėtų globalines pasekmes. Šios pasekmės aišku
yra nenuspėjamos, bet nepanašu, kad jos liktų apribotos tik vienoje
nacionalinėje arenoje. Europiniame kontekste nacionalinės ir lokalios
komunikatyvios erdvės liks svarbios nežiūrint vis spartėjančios informavimo
priemonių globalizacijos. Manytume, kad kai kurių autorių analizė nuklysta
vertindama nacionalizmą kaip kažką, kas primetama masėms iš viršaus.
Priešingai šiam požiūriui, vertintume nacionalinius rūpesčius ir
sentimentus kaip hegemoninę

sritį populiarių veiksmų, kurie persikerta
valstybėje ir pilietinėje visuomenėje. Tuo atžvilgiu informavimo priemonių
bei kultūros institucijos neša atsakomybę decentralizuoti nacionalines
tradicijas ir informuoti jų piliečius apie kitokias perspektyvas ir
pasaulio tautų įvairovę. Bendras rūpestis kultūriniu pilietiškumu ir masine
komunikacija turėtų būti suderinti, kad vietinė - nacionalinė galimybė
pasirinkti būtų parodoma kaip viena iš daugybės siūlomų.
Transnacionalinės pilietinės visuomenės rėmimas, teikiantis
perspektyvą viso pasaulio piliečių likimui iš lėto pradeda augti. Nors
modernus laikotarpis paliudijo dalinį nacionalinių sentimentų išaugimą nuo
tautinių valstybių ribų ir, tam tikrais aspektais, pareigų nacijai idėjos
mažėjimą, nežiūrint to, tokios tendencijos išlieka. Vėl gi, turbūt
nacionalizmo (tautiškumo) sugebėjimas kalbėti šilta, moralia kalba,
priešingai šaltam rinkos ir biurokratijos racionalizmui, ir yra jo
populiarumo priežastis.
Kitas dalykas, kurį priskiriama kultūrinei pilietybei, yra pareigos ir
įsipareigojimo kitiems jausmas, kurio buvimo negalima legalizuoti. Kaip
teigia komunitarai, mes galime nustatyti kalbos laivę ir tam tikrus
įstatymus, apsaugančius kitus, tačiau tai neužtikrins mano dėmesio kitų
reikalavimams ar manymo, kad jų nuomonę verta išgirsti. Solidarumo santykių
kūrimas, ypač su tais, kurie yra toli nuo mūsų gyvenamųjų vietų, reikalauja
to, ką Habermas (1990) pavadino \"užuojautos etika\", ar ką Cornel West
(1994) apibrėžė kaip \"meilės etika\".

3. Nacionalizmas versus kosmopolitizmas.